Buvę Virus Enter Kontrapunktas Menopolis Naujausios tendencijos Kiti  

__ Pavadinimas
Medijų meno festivalis ENTER'8
__ Apie

Balandžio 22 - 24 d. Šiaulių dailės galerijoje ir kitose miesto erdvėse vyks jau aštuntas medijų meno festivalis "Enter8”. Šių metų festivalio tema - garso menas. Teorinės, filosofinės, estetinės garso meno prielaidos bus analizuojamos mokslinėje festivalio konferencijoje. Parodų, pristatymų, diskusijų programa bus skirta garso instaliacijų menui, jo raidai ir perspektyvoms. Šių metų muzikinėje dalyje taip pat dominuos garso meno laboratorija. Žinoma, Enter ferstivalis jau nebeįsivaizduojamas be konkursinių autorinių trumpametražių filmų konkurso. Tad nepraleiskite progos, tiesiog dalyvaukite!

__ Programa

Festivalio programa:

Balandžio 22 d. (ketvirtadienis)

ENTER TEORIJA 12 val. Šiaulių universiteto biblioteka. Vytauto g. 84.
Teorinė konferencija: „Garso menas – idėjos ir praktikos“. Dalyvauja, Asta Pakarklytė, Tautvydas Bajarkevičius, Vytautas Michelkevičius, Valentinas Klimašauskas, Jurij Dobriakov, Tomas Čiučelis, Andrius Rugys (Pb8), Gerda Paliušytė, Mindaugas Peleckis, Danielius Gužas.

ENTER MENAS 18 val. Šiaulių dailės galerija. Vilniaus g. 245.
Garso meno paroda “Neuritis acustica”. Dalyvauja: Tomas Grunskis, Andrius Grigalaitis, Bronislovas Rudys, Valentinas Klimašauskas, Geistė Kinčinaitytė, Valdemaras Barakauskas, Andrius Rugys (Pb8), Paulius Arlauskas, Tomas Andrijauskas, Rimantas Plungė, Aritonė Plungienė, Vaclovas Nevčesauskas, Jonas Vaitkevičius, Vidmantas Zarėka, Justina Nekrašaitė, Rūta Songailaitė, Anastasija Piroženko, Toma Sireikaitė, Ronaldas Gutmanas, Ieva Bernotaitė ir Lina Zaveckytė, Gelutis Rimeika.

ENTER GARSAS I 20 val.  ("Verpsto" fabrikas, Trakų g. 43).
Eksperimentinės, elektroninės muzikos programa. Kuratorius Tomas Grunskis.
ATRAC (Denis Šafoval), Audio_Z (Tautvydas Bajarkevicius), PB8 (Andrius Rugys),
 ad_OS (Tomas Grunskis), SoundREcyclerProject (SRP) „TEST_on ENTER“ + Video (VJ Vodka Jugend).

ENTER PARTY 22 val. “Centro šokoladinė”. Vilniaus g. 134.
Festivalio publiką šokdina Gheorghe Dobreceanu ir jo taboras iš Besarabijos.

Balandžio 23 d. (penktadienis)

ENTER AKCIJA 12 val. Vilniaus g. ir Varpo g. sankirta.
"Atributai skraidančiai replikai". Dalius Puzinas ir Kęstutis Venskūnas.

ENTER TEKSTAS 16 val. Šiaulių dailės galerija. Vilniaus g. 245.
Levo Manovičiaus knygos “Naujųjų medijų kalba” pristatymas. Dalyvauja leidėjas Vytautas Michelkevičius ir vertėjas Tomas Čiučelis.

ENTER GARSAS II. 18 val.  ("Verpsto" fabrikas, Trakų g. 43).
"Kontrapunktas: SOLO" (Tomas Čiučelis). Projektas “Wejdas” (Donatas Bielkauskas ir Darius Gerulaitis). Garso performansas "Uždraustojo vaisiaus litanija" (Remigijus Venckus ir Kęstutis Venskūnas - Fingus).

ENTER KINAS 21 val. ("Verpsto" fabrikas, Trakų g. 43).
Les Religions Souvages (Animacinė psichodelika).

ENTER PARTY 22 val.  ("Verpsto" fabrikas, Trakų g. 43).
Experimental, IDM, minimal. Įėjimas 10 lt.

Balandžio 24 d. (šeštadienis)

ENTER KONKURSAS 14 val. Šiaulių universiteto biblioteka. Vytauto g. 84.
Konkursinė trumpametražinių meninių filmų peržiūra ir nugalėtojų apdovanojimai.

Dėmesio judančių vaizdų meno entuziastai!

Balandžio 24 d. startuoja jau aštuntas medijų meno festivalis ENTER_8. Kviečiame Jus dalyvauti festivalio ENTER_8 konkursinėje trumpametražių filmų peržiūroje. Laukiame jūsų skaitmeninių, animacinių, video, kino filmų. Įvertinsime jūsų kūrybinę drąsą, vizijas, autorinę techniką, asmenišką požiūrį vertingais prizais (I vieta 1000 lt.) ir autoritetingos komisijos dėmesiu.
Siųskite visų įmanomų formatų filmus į Šiaulių dailės galeriją paštu arba e-mailu iki balandžio 20 d. Adresas: Šiaulių dailės galerija, Vilniaus 245, Šiauliai LT – 76343, t. 521161, galerija@splius.lt www.siauliugalerija.lt

__ Fotogalerija
__ Organizatoriai

VO „Menininkų klubas“, Šiaulių dailės galerija, ŠU audiovizualinio meno katedra.

__ Atsiliepimai

 

Menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis: „Prieš kelerius metus medijų  meno festivaliai Lietuvoje buvo bent trys, tačiau išliko tik Šiauliuose. „Enter” - dabar vienintelis.

 

Romualda URBONAVIČIŪTĖ

Jau aštuntąjį  kartą Šiauliuose įvyko festivalis „Enter” - keistu lyg kompiuteriniu pavadinimu ir propaguojančiu dar keistesnį  meną - medijų. Keistas tas festivalis: daugelio lyg ir nematomas, kai kieno itin vertinamas, turintis savo tiesiog fanatiškų gerbėjų būrį. Ir ne tik Šiauliuose - visoje Lietuvoje.

Koks tai yra festivalis, klausiame vieno iš festivalio organizatorių  - menotyrininko Virginijaus Kinčinaičio.

- Medijos yra plati sąvoka, egzistuoja ir medijų filosofija, ir medijų teorija. Medijų sampratą išplėtė ir taip padarė didžiulę įtaką visai XX amžiaus antrajai pusei Marshall Mcluhan savo knyga „Kaip suprasti medijas: Žmogaus tęsiniai”.

Tai čia medijos įvardytos kaip tarpininkai tarp žmogaus ir išorinio pasaulio. Jokio skirtumo, kokie tie tarpininkai - ar informacijai perteikti, ar dar kam nors. Šia prasme net ratas yra savotiška medija: kojos skirtos vaikščioti, bet jei sugalvojamas ratas tam pačiam tikslui, vadinasi, jis yra tarpininkas tarp žmogaus kojų ir erdvės. O ir plaktukas yra tarpininkas-medija. Televizorius - tarpininkas, nes padeda mūsų akims pamatyti tai, kas yra už horizonto: sėdėdami ant patogių sofų namuose mes matome, kas vyksta pavyzdžiui, Afganistane. Mobilieji telefonai yra mūsų ausų tęsiniai, kompiuteriai - smegenų...

Taigi medijos apima ir informatiką, ir skaitmenines technologijas, ir archeologinius radinius, raštą, keramiką, kuri irgi įveikė laiką ir erdvę su savo įspaustais hieroglifais, ir daug ką kita. Tai galima vadinti medijomis, kaip ir daro medijų menininkai, savo kūrybai naudojantys viską.

Štai mūsų  „Enter” festivalis iš pradžių buvo skirtas videomenui, kuris tuo metu buvo įdomi naujovė ir kurį norėjome miestiečiams pristatyti. Paskui išplito kompiuteriai, atsirado skaitmeninės technologijos ir visa tai pradėta naudoti meninei kūrybai. Tada mes ir pagalvojome: yra nauja tikrovė, naujos meninės priemonės - nauji tarpininkai, reikia dabar tai išsamiau pristatyti ir jaunus menininkus skatinti dirbti su jomis. Taip gimė medijų meno festivalis, kurio tikslas - palaipsniui supažindinti su visa medijų menų įvairove, su tai, kas vyksta pasaulyje, kas vyksta Lietuvoje.

Festivalis nėra pramoginis renginys, nes prasideda teorine konferencija - sukviečiami tos srities specialistai ir mes svarstome vieną ar kitą temą. Šių metų tema - garsas. O kas yra garsas? Paprasčiausias triukšmas? Ir taip galima suprasti. O galima suprasti, kad garsas sukuria mus tokius, kokie mes esame - įsispraudusi į sielą kažkokia melodija mus verčia vienaip ar kitaip pasielgti, lemia mūsų gyvenimą ir mirtį net. O kur dar ultragarsai, mūsų kūnų vibracijos? Bet svarbiausia garso teorijoje, garso filosofijoje tai, kad mūsų garso aparate jau viskas yra sukurta gamtos, viskas, ką mes tik dabar bandome įsisavinti šiuolaikinėmis garso technologijomis.

Festivalis tam ir buvo skirtas - ir konferencija, ir trijų dienų eksperimentinė  paroda, kur buvo tik projektų pristatymas, nes ją būtų  technologiškai sunku mėnesį išlaikyti. Tam ir buvo buvo sukviesti jauniausi ir vyresni Lietuvos miestų menininkai - Lietuvos dailės akademijos studentai ir dėstytojai, Šiaulių menininkai.

Man labiausiai patiko, kad mūsų vyresnės kartos dailininkai į festivalį  įsijungė ir sukūrė puikiausių kūrinių - ir Vidmantas Zarėka, ir Jonas Vaitkevičius. Tomas Andrijauskas parodė labai įdomią instaliaciją, Andrius Grigalaitis - „Kalbantį medį”. Pasirodo, mūsų menininkai, specialiai nestudijavę tos meno srities, kuri šiaip yra dėstoma Europos medijų akademijose, moka įdomiai reaguoti į iššūkius. Pasirodo, turime pajėgų, originali idėja gali sulaukti rezonanso. Beje, taip buvo atsitikę su metalo laužo pleneru „Kontrapunktas”, kur menininkai grafikai,  tapytojai taip įsijautė, kad sukūrė puikiausių skulptūrų. Gaila tik, kad šis  projektas žlugo.

- Ar „Enter” festivalis nuo pat pradžių  buvo orientuotas į šiauliečius menininkus, ar jau iškart - į visos Lietuvos kūrėjus?

- Pirmųjų  renginių dalyviai dažniausiai būdavo ne šiauliečiai, nes čia dar niekas tokių menų, kaip video-, nekūrė. Mes kviesdavome jaunus kino ir video- menininkus iš Vilniaus, net iš Paryžiaus, kviesdavome videomeno teoretikus. Jie skaitydavo paskaitas, mes rodydavome filmus ir aiškindavomės, kas yra ta nauja meno rūšis, su Šiaulių menininkais, studentais. Juolab kad tuomet universitete dar nebuvo net audiovizualinio meno katedros.

Vyresnė  menininkų karta, aišku, sakė, kad tai yra visiška nesąmonė, nes kaip video- gali būti menas. Todėl dar labiau norėjosi įrodyti, kad kaip tik yra priešingai, supažindinti su kintančia meno samprata ir atsirandančiomis meno rūšimis.

Taigi dabar visi „Enter” renginiai yra orientuoti ir į svečius, ir į vietinius - tam, kad bendrautų tarpusavyje, kartu kurtų  ekspozicijas, kad keistųsi informacija, nes tai yra pats veiksmingiausias kelias meno pasaulyje norint, pavyzdžiui, sustiprinti Šiaulių pozicijas.

Todėl mūsų  didieji šiuolaikinio meno projektai „Enter”, „Virus”  kartu yra ir edukaciniai, nes šiuolaikinis menas Šiauliuose nefunkcionuoja kaip visavertis, savaime suprantamas dalykas, nes šiuolaikinis menas nėra paprastas dalykas, o kaip tik sudėtingas - todėl į jį reikia nuolat gilintis. Tai gyvas procesas.

O mūsų  renginiai ir yra to proceso atspindžiai.

- Vadinasi, festivalis orientuotas vis dėlto į  jaunus menininkus.

- Mes jau seniai praradome viltį perauklėti senąją menininkų kartą ar ją pakeisti, todėl visą energiją ir laiką atiduodame jauniausiems. Todėl kuriame edukacines medijų programas patiems mažiausiems vaikams - „Menopolio” programa skirta dešimties-dvylikos metų vaikams, su kuriais garsūs menininkai kuria eksperimentinį kiną.

O tai yra todėl, kad vieną kartą supratome - nėra ko pataikauti ir gaišti laiko su jau nusistovėjusiais skoniais, su sukratytu požiūriu į  tai, kas yra menas - turiu omeny, su vyresne karta. Jų yra savi žaidimai, o mes nenorime stovėti vietoje, mes norime tiesiog ugdyti auditoriją - jauną, imlią ir kartu kūrybišką - ir į tą ugdymą integruoti visas šiuolaikines technologijas. Todėl ir jauna yra ta publika. Publika, užaugusi jau prie kompiuterio, kuri jau yra virtualios kultūros dalis. Todėl ir tokia visų mūsų festivalių nuotaika - jaunatviška. Nors primenu, kad labai gražiai į garso meno parodą integravosi ir mūsų klasikai. 

Kultūros subtitrai

Blicinterviu. Jurij Dobriakov. Apie medijų teoriją ir praktiką Lietuvoje bei festivalyje „Enter 8“

2010-05-01

1. Ar būtų teisinga manyti, kad Lietuvoje formuojasi mažos teoretikų ir praktikų grupelės, kurioms rūpi medijos? Kokius matote santykius tarp šių grupių? Ar jos susisiekia?

Manau, kad tokios grupelės Lietuvoje pradėjo formuotis dar prieš gerą dešimtmetį, o dabar jau yra galutinai susiformavusios. Labai didelės žmonių kaitos aktyvistų tarpe nėra, šioje sferoje nuosekliai veikia iš esmės tie patys žmonės, kurie, sutelkdami dėmesį į savas atskiras domėjimosi sritis, vis tik nuolat bendrauja ir bendradarbiauja tarpusavyje, nepaisant to, kur yra jų gyvenamoji vieta.

Kita vertus, gana ilgai egzistavo šios bendruomenės matomumo problema, kadangi iš pradžių ji labiau orientavosi į tarptautines (ypač Vakarų Europos) aktualijas ir mažai kalbėjo apie tai, kas buvo tiesioginis vietinės publikos patyrimas gyvenant vis labiau medijuojamoje ir virtualėjančioje aplinkoje. Toks „neimlumas“ vietiniam kontekstui, pernelyg siaura specializacija ir skubotas noras „importuoti“ medijų kultūrą ir medijų meną į Lietuvą iš, tarkime, Skandinavijos šalių arba Olandijos ilgai neleido medijų kultūros aktyvistams tapti platesnio aktualios šiuolaikinės kultūros lauko dalyviais. Dabar ši situacija keičiasi.

Nubrėžti aiškią liniją tarp „teoretikų“ ir „praktikų“ šios bendruomenės atveju yra labai sunku, ir tokia takoskyra apskritai vargu ar turi prasmę. Tie, kurie pradeda kaip konkrečios medijų kultūros srities praktikuotojai, vėliau neišvengiamai imasi teorinio savo praktinės patirties apibendrinimo ir kalbėjimo apie tai, dalyvauja kūrybinėse dirbtuvėse, konferencijose ir kitur. Savo ruožtu, tie, kurie pirma susidomi teoriniu medijų kultūros aspektų, vėliau dažniausiai mėgina savo įžvalgas patikrinti realybėje, kurdami bendruomeninius projektus, virtualias platformas ir t.t.

2. Apibūdinkite savo statusą „mobilusis teoretikas“. Kokių privalumų tai turi prieš akademinius teoretikus? Galbūt dėl mobilumo kas nors prarandama?

Tai nėra statusas, greičiau tiesiog „prekinis ženklas“, kurį šių metų pradžioje sugalvojome su kolega Tomu Čiučeliu, norėdami išplėtoti išvykstamųjų paskaitų on demand (pagal užsakymą) „žanrą“. Tačiau, be abejo, šioje sąvokoje slypi ir nuoroda į fizinę mobilumo – keliavimo – svarbą teorinei veiklai, rašymui ir kalbėjimui. Keliavimas „įjungia“ visai kitokį, mobilų mąstymo režimą. Šiam režimui būdingas lankstumas, kuris atsispindi ir mūsų veiklos formoje, ir yra didžiausias privalumas lyginant su statiška akademine veikla ir pačiu akademiniu mąstymu. 

3. „Enter 8“ – atsvara „popsui“?

Norėtųsi tikėti, kad festivalis „Enter“ yra efektyvi pastanga populiarinti medijų kultūrą ir paversti ją įdomia ir patrauklia daug platesniam ratui šiuolaikinei populiariajai kultūrai neabejingų žmonių. Populiarioji kultūra (tai yra visai kitas dalykas nei „popsas“) yra ta erdvė, kurioje vyksta įdomiausi dalykai – tarp jų ir tie, kurie rūpi pačiai medijų kultūrai ir yra jos medžiaga. Tai, kad festivalis sutraukia nemažai labai įvairios publikos, leidžia manyti, jog jis yra pilnavertė kokybiškos populiariosios kultūros dalis.

4. Kokius Lietuvos medijų kultūros pokyčius verta fiksuoti po „Enter 8“?

Verta dėmesio tai, kad apie medijas, medijų kultūrą ir skirtingas jos apraiškas (pavyzdžiui, garso meną) pagaliau imama vis drąsiau kalbėti pasitelkus labai įvairius teorinius žvilgsnio kampus – psichoanalizę, literatūros ir kino teoriją, lyčių diskursą ir t. t. Tai yra labai įdomu ir sveikintina, nes kalbėjimas apie medijas vien tik mėdijų teorijos ir komunikacijos mokslo kalba savo potencialą jau išsėmė.

5. Jūsų prognozė: naujosios medijos Lietuvoje po dvidešimties metų?

Neabejoju, kad po dvidešimties metų medijų kultūra Lietuvoje (ir kitur) pavirs kažkuo iš esmės kitu. Tikriausiai ir apie pačias medijas nebebus kalbama taip, kaip tai daroma dabar, nes jos taps visiškai organiška mūsų patyrimo dalimi ir „ištirps“ bendroje kultūros erdvėje – tai yra, nebebus taip sureikšminamos ir izoliuojamos nuo labiau humanitarinio pobūdžio problemų.

Kalbino Ramūnas Čičelis

Kulturpolis.lt

Kultūros subtitrai

Ramūnas Čičelis. Idealus medijų kultūros festivalis?

2010-05-05

Leiskite pafantazuoti, koks turėtų ar galėtų būti idealus medijų meno ir kultūros festivalis Lietuvoje. Ši svajonė pagrįsta ne abstrakčiais svarstymais, o keliolikos medijų kultūros festivalių užsienio šalyse patirtimi, kurią išskaičiau interneto žiniasklaidoje ir oficialiose festivalių svetainėse.

Pasaulyje kasmet vyksta maždaug 40 didesnių festivalių, skirtų minėtai kūrybos ir teorijos sričiai. Idealiame festivalyje, kuris galėtų (?) vykti Lietuvoje, turėtų dalyvauti keli šimtai, o ne keliasdešimt dalyvių. Ne vien iš mūsų šalies, bet ir iš Europos bei kitų žemynų. Ypač įdomūs ir novatoriški yra Didžiosios Britanijos, JAV ir Japonijos medijų menininkai. Po teisybei, jei norėtume neatsilikti nuo medijų kultūros procesų, mano fantazuojamas festivalis turėtų būti atsiradęs jau prieš dešimt – penkiolika metų. Bilietai į visus jo renginius turėtų būti nemokami ir prieinami bet kurios visuomenės grupės ir bet kokių interesų žmonėms. Dauguma medijų festivalių užsienyje už įėjimą į renginius ima mokestį.

Lietuvoje ypatingai trūksta renginio ar renginių ciklo, kuriame būtų ne tik diskutuojama medijų filosofijos ar teorijos klausimais, rodomi meno kūriniai, bet ir pristatomos naujausios medijų technologijų tendencijos. Čia ir aiškėja, kad neturint pinigų, belieka diskutuoti apie orą. Tačiau ne vienam medijų menininkui praverstų ir technologinės žinios, galimybė išbandyti savo techninius sprendimus tiesiog vietoje. Kad medijų menininkams netektų ilgas valandas naršyti internete beieškant programinės įrangos, ji galėtų būti analizuojama medijų kultūros festivalyje. Pasaulyje tai – ne naujiena.

Lietuviškasis medijoms skirtas įvykis galėtų įtraukti ne tik studentus, dėstytojus ir pačius menininkus: turėtų dalyvauti ir subkultūros, kuriose gali gimti daug naujų sprendimų, jų narių mąstymas yra daug laisvesnis nuo standartų ir klišių. Suprantama, kuo daugiau dalyvių, tuo ilgesnis turėtų būti festivalis. Ideali trukmė – savaitė. Dalis renginių galėtų vykti ne vien bibliotekose, galerijose ar, kas dabar pasidarė madinga Lietuvoje, apleistose pramoninėse patalpose, bet ir gamtoje, už miesto. Tokia aplinka galėtų padiktuoti ne vieną meninį sprendimą. Po to kūrinius būtų galima eksponuoti viešosiose miesto erdvėse. Taip rastųsi aplinkos kontrastas. Ir nereikėtų organizatoriams bijoti provokuoti visuomenę galvoti, priimti ar atmesti, pajusti medijų meno tendencijas.

Fantazuoti galima daug, bet kaip tai padaryti realybėje? Turbūt į organizavimą reikėtų įtraukti platesnes žmonių grupes. Vokietijoje egzistuoja medijų festivalis, kurio oficialiai neorganizuoja niekas, bet kartu organizuoja visi dalyviai. Visiškas ekspromtas, reikalaujantis ramių nervų dėl galimų nesėkmių. Tačiau kiekvieno tokio festivalio originalumas garantuotas.

Lietuvoje originalumo stinga – Čekijoje tarptautinis medijų meno festivalis „Enter“ pradėtas rengti 2003-aisiais. Šiauliškis „Enter“ - tais pačiais metais. Tačiau plagiato šiuo atveju nėra, nes čekiškasis variantas pralenkia lietuviškąjį labai stipriai: ir mokslo, meno bei teorijos sankirtų gausa, ir dalyvių skaičiumi, ir renginių gausa, trukme (aštuonios dienos), ir pagaliau kokybe.

Kulturpolis.lt

 

__ Rėmėjai
Šiaulių miesto savivaldybė, LR Kultūros rėmimo fondas, savaitraštis „Šiauliai plius“, TV Splius, ACM, Šiaulių televizija, UAB „Spedo“, kavinė „Arkos“.
__ Informacija

Partneriai: ŠU audiovizualinio meno katedra, VDA fotografijos ir medijų meno katedra, el. žurnalas „balsas.cc“, Šiaulių m. kultūros centras, Šiaurės Lietuvos kolegija, šokoladinė „Centro šokoladinė“