Buvę Virus Enter Kontrapunktas Menopolis Naujausios tendencijos Kiti  

__ Pavadinimas
Šiuolaikinio meno festivalis VIRUS'13
__ Apie
MAD‘os VIRUS‘as 
 
Jau tryliktas Šiaulių miesto šiuolaikinio meno festivalis „Virus“ šį kartą sublizgės mados ir stiliaus motyvais. Tai bus savotiškas grįžimas į šio festivalio istorijos pradžią. Juk viskas prasidėjo nuo meno ir mados sintezės, pirmuose festivaliuose didžiausias dėmesys buvo skiriamas menininkų kuriamoms rūbų kolekcijoms, tiksliau, meninėms kūno ir rūbo interpretacijoms. Šį kartą mados tema bus išplėtota maksimaliai, nuo ideologines madas tyrinėjančios mokslinės konferencijos iki meninių mados šou siurprizų. Visų pirma, festivalio temą reprezentuos net keturios personalinės šiuolaikinio meno parodos, kurias vienija mados ir kūno tema. Madą literatūroje atstovaus vieni stilingiausių Lietuvos rašytojų Rolandas Rastauskas ir Kęstutis Navakas. Rolando Rastausko projektas „Oxygen“ išsiskiria rafinuotu kūno ir teksto sąveikų minimalizmu o Kęstutis Navakas tiesiog yra labai madingas. Poezijos srityje šiuo metu madingos audiovizualinės teksto interpretacijos, todėl jų šiame Virus‘e irgi bus daug. Muzikinę programą atstovaus muzikantai ir grupės, kurie mėgsta ekscentrišką šėlsmą scenoje, kurie drąsiai formuoja muzikos madas tiek scenoje, tiek gatvėje.
Nebus šį kartą nuskriausti ir kinomanai. Šiaulių dailės galerijos „kitokio kino klube galima bus galima pamatyti dokumentinius filmus apie alternatyvią, ekscentrišką madą, garsiausius mados pasaulio kūrėjus. Finalinis mados šou balansuos tarp konceptualaus meno ir karnavalinio kostiumų mirgesio. Trumpiau – tai bus kelionės iš mados į meną ir atgal.
Šis Virus‘o festivalis kviečia jus įdėmiau pažvelgti į mados sąvoką, suvokti jos universalumą ir įtaką šiuolaikinei kultūrai ir menui. Taip pat, tai  įššūkis madai, pastangos jai suteikti filosofinio teksto ar meno kūrinio vertę. Todėl būkite aktyvūs, vienu metu madingi ir kūrybiškai skeptiški visų madų atžvilgiu!

Virginijus Kinčinaitis
Virus‘o festivalio metu (lapkričio 22 - 30 d.) Šiaulių dailės galerijoje vyks tiesioginė projekto "Migrating Reality. Regime" (Berlynas) transliacija.
__ Programa
ŠIUOLAIKINIO MENO FESTIVALIS VIRUS 13
MAD‘os VIRUS‘as  
2008 m. lapkričio 20 d. – gruodžio 06 d.

 
Lapkričio 20 d. (ketvirtadienis)
VIRUS MENAS+MADA 17.00 val.
 „Bubble Eidos“ (Agnė Biskytė), „Corporel“ (Geistė Marija Kinčinaitytė), b.rudys: detalė K.“ „Houte couture“ (Tomas Černyševas)
VIRUS KINAS. 18 val. Filmas: „Leigh Bowery extravaganza“
(Šiaulių dailės galerija, Vilniaus g. 245)
 
Lapkričio 21 d. (penktadienis)
VIRUS TEATRAS. 18.00 val.
Rolando Rastausko skaitymo performansas OXYGEN
pagal I.Vyrypajevo pjese "Deguonis“. Dalyvauja:
RoRa ir Gražina Jonušaitė (balsas), Aurelija Maknytė
(vj makaura), Dovilė Puskepalytė ir Janina Jegorova
(šokis).
VIRUS KINAS. 19 val. Alternatyvių kino formų festivalio „Dezintegracija“ programa (Kur. Darius Vaičekauskas).
 (Šiaulių dailės galerija, Vilniaus g. 245)
 
Lapkričio 22 d. (šeštadienis)
VIRUS MUZIKA. 19.00 val.
Grupės „Suicide DJ's“ koncertas. Dubstep.lt Invasion.
Dj‘s Tes La Rok & MC Mindman, Mark Sprinter, Nightjar (Lietuva/Suomija).
Šiaulių dailės galerija, Vilniaus g. 245)
 
Lapkričio 27 d. (ketvirtadienis) 12 val.
VIRUS TEORIJA. Mokslinė konferencija “Tardisciplininiai propagandos tyrimai“.
(Šiaulių dailės galerija, Vilniaus g. 245)
Konferencijos programa:
12.00 – Konferencijos atidarymas
12.10-12.35 – Gintautas Mažeikis (Vytauto Didžiojo universitetas) – Politinių mitų valdymas: socialinės inžinerijos galimybės
12.40-12.55 – Vladimiras Trimailovas (Šiaulių universitetas) – Liberalistinis diskursas informacinio karo akivaizdoje
13.00-13.25 – Kęstutis Šerpetis (Klaipėdos universitetas) – Simuliatyvi demokratija kaip  „geismo mašina“: politinės metafizikos izopraksis
13.30-13.50 – Kavos pertrauka
13.50-14.05 – Deivida Vandzinskaitė (Šiaulių universitetas) – Propagandinis aprangos kodas politiniame diskurse
14.10-14.25 – Modestas Grigaliūnas  (Vilniaus universitetas) – Kūrybingo pasipriešinimo įtikinėjimui paradoksai: populiarioji kultūra transgresijos formavimesi
14.30-14.45 – Jolita Lukšytė (Šiaulių universitetas) – Iš(si)viešinimo skonis pagal pragmatiškojo feminizmo receptus populiariajame lietuvių moterų romane
14.50-15.05 – Dangiras Mačiulis (Lietuvos Istorijos institutas) – Propagandinės kampanijos ir valdžia XX a. tarpukario Lietuvoje
15.10-15.25 – Marius  Gedutis (Šiaulių universitetas) – Lietuvos įjungimas į Tarybų Sąjungą propagandos požiūriu
15.30-15.50 – Kavos pertrauka
15.50-16.05 – Jurgis Dieliautas (Šiaulių universitetas) – Pedagoginė ideologija: nuo mokyklos iki gyvenimo pamokų
16.10-16.25 – Jonas Nekrašas (Šiaulių universitetas) – Teisinė propaganda ir prevencija: lyginamieji aspektai
16.30-16.45 – Lina Pranaitytė (Max Planck Institute for Social Antropology, Vokietija) – Šiuolaikinės tikėjimo platinimo formos
16.50-17.05 – Ginta Petraitytė (Vytauto Didžiojo universitetas) – Profesionalios kariuomenės kūrimas: karių verbavimo propagandos strategijos
17.10 – Konferencijos pabaiga
Konferencijos rengėjai:
ŠU Filosofijos katedra,  P.Višinskio g. 25, Šiauliai, tel.:     (8 41) ..., el. paštas: filosofija@cr.su.lt ;
Šiaulių dailės galerija, Vilniaus 245, Šiauliai, tel.     8 41 521161 , galerija@splius.lt;
Renginį remia Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas
 
Lapkričio 28 d. (penktadienis)
VIRUS POEZIJA. 18.00 val.
Beno Šarkos audiovizualinis spektaklis.
Audiovizualinė poezijos grupė „AVaspo“.
Elektroninės poezijos „AGF“ koncertas (Vokietija).
VIRUS KINAS. 17 val. Filmas „Yohji Yamamoto“.
(Šiaulių dailės galerija, Vilniaus g. 245)  
 
Lapkričio 29 d. (šeštadienis)
VIRUS GARSAS 18.00 val.
Elektroninė muzika. r_s (rising spirit), Lys, Lumo tree,
„Sound recycling project“ (ad_OS + ATRAC),  Vj: Vodka Jugend.
 (Šiaulių dailės galerija, Vilniaus g. 245)
 
Gruodžio 03 d. (trečiadienis)
VIRUS JAZZ 19.00 val.
Rūta Švipaitė Quartet - šių metų "Vilnius Jazz Young Power 2009" konkurso Grand Prix laimėtojas.
Valentina Jaronskaja Quartet (Lietuva), QU5 (Lietuva).
 (Kultūros centras, Aušros alėja 31)
 
Gruodžio 04 d. (ketvirtadienis)
VIRUS TEKSTAS 16.00 val.
Nacionalinės premijos laureato, poeto, rašytojo Kęstučio Navako vakaras.
(Šiaulių dailės galerija, Vilniaus g. 245) 
VIRUS ŠOKIS 18.00 val.
Šiuolaikinio šokio trupės „Aura“ spektaklis „Aseptionė zona arba lietuviškos sutartinės“.
(Kultūros centras, Aušros alėja 31)
VIRUS KINAS 17 val.
Filmas „Lagerfeld Confidental“
(Šiaulių dailės galerija, Vilniaus g. 245) 
 
Gruodžio 06 d. (šeštadienis)
VIRUS MADA 18 val. Mados šou.
20 val. Grupės „FusedMARc“ koncertas.
Local DJ's: Dusty, Yanik (face2face), Dogan, DavidTyr (deep2noise).
(Kultūros centras, Aušros alėja 31)
VIRUS CLOSE PARTY 22 val.
Dj's Moon disco Live, Ernestas Sadau, Soul sonic Live
(Fabrikas „Elnias“)
 
Rengėjai: Šiaulių dailės galerija, VO "Menininkų klubas".
__ Fotogalerija
__ Organizatoriai
 
Rengėjai: Šiaulių dailės galerija, VO "Menininkų klubas".
__ Atsiliepimai

Mados virusai, vinilinės plokštelės ir kitos paraštės, SIGITA INČIŪRIENĖ

Odinė sofa, ant jos – krūvelė knygų, patefonas groja Franko Zappos plokštelę. Patogiai įsitaisęs rašytojas įdėmiai nužvelgia susirinkusią publiką: tai ką veiksim?

Taip Šiaulių dailės galerijoje prasidėjo susitikimas su nacionalinės premijos laureatu Kęstučiu Navaku. Į šiuolaikinio festivalio „Virus“ programą įtrauktas literatūrinis vakaras pavadintas „Vinilas ir literatūrinės mados“. Šių metų „Viruso“ tema – mada kaip fenomenas – šiuolaikinio meno, muzikos, politikos, aprangos, literatūros ir visokios kitokios mados.

Rašytojas galerijoje jautėsi beveik kaip namie – vartė savo poezijos ir esė knygas, vedžiojo publiką savo gyvenimo ir kūrybos maršrutais, o stotelėse, nebijodamas būti nemadingas, užmesdavo kurį nors „gabalą“ iš savo vinilo kolekcijos: po deimantine patefono adata jaukiai traškėdamos sukosi Davido Gilmouro, „Soft Machine“, „Traffic“, „Fairport Convention“ plokštelės...

Didelė dalis atėjusių į susitikimą – skaitmeninės eros vaikai, savo gyvenimo tikriausiai neįsivaizduojantys be technikos valdymo pultelių, o muziką skaičiuojantys kilobaitais ir gegabaitais. Tokiems rašytojas bandė paaiškinti, kas yra vinilai: archajiški daiktai, kuriais grojamos muzikos žmonės buvo priversti klausytis tais laikais, kol dar nebuvo CD.

Su kitais, užaugusiais su plokštelių ir magnetofonų grojama muzika, Kęstutis Navakas kalbasi kita kalba: „Klasikinis rokas man įmanomas tik viniluose, perrašytas į kitus formatus jis pasidaro tarsi kokios ekranizacijos, ir dar prastos.“ Iš tikrųjų, juk koks nors Jimas Morrisonas nebūtų galėjęs net įtarti, kad kada nors jo muzika bus paversta kažkokia skaičių kombinacija ir tiražuojama tūkstančiais bejausmių ir bekvapių kompaktinių plokštelių.

Vinilai, ko gero, niekada nebebus madingi. O kaip su literatūrinėmis madomis? Nors festivalyje Kęstutis Navakas pristatomas kaip madingas rašytojas, literatūrinių madų atžvilgiu jis nusiteikęs skeptiškai – Miltinis sakė: neieškokite naujo, ieškokite amžino.

Kad to, kas amžina, perteikimui galima ieškoti kaskart naujų formų, „Viruso“ publikai kasmet įrodinėja festivalio talismanu vadinamas Rolandas Rastauskas. Eseistas, poetas, dramaturgas ir vertėjas prieš keletą metų pradėjo garsiai skaityti tekstus, pasitelkęs šiuolaikines medijas – to reikalaujanti šiandieninė viešoji erdvė. Audiovizualinės teksto interpretacijos jau tapo madingos, o Rolandas Rastauskas nenustoja ir toliau stebinti naujomis, rafinuotomis amžinų temų interpretacijomis.

Šiemet „Viruso“ publikai jis pristatė performansą „OXYGEN“ pagal madingąją I. Vyrypajevo pjesę „Deguonis“, kurioje ieškoma atsakymo, kaip išgyventi pasaulyje, kuriame Dievo nebėra, likę tik jo įsakymai. Iš tiesų – kaip gyventi Lietuvoje, kur tuos įsakymus iš aukščiausios tribūnos skelbia naujasis Seimo apaštalas, kaip jam įprasta, nesukantis galvos, iš kur gauti tai daryti leidžiančią licenziją. Gali būti, dar sulauksim Dievo įsakymų topų penketuko ar kokio nors kito ciniško projekto.

Santūriu anarchistu save vadinantis Rolandas Rastauskas siūlo atkreipti dėmesį į paraštes, esančias anapus seimo tribūnų, plačiaekranių televizorių, anapus milijoninių kultūros sostinės ir Lietuvos tūkstantmečio projektų ir nemažėjančių tytų albų tiražų. Tik paraštėse įmanoma improvizacija, nesuvaidinta sielų bendrystė, tik čia galima ieškoti atsakymų į amžinus klausimus, savo poza teigia rašytojas.

Paraštės visada marginalios, nemadingos. Kai jose sužymėtus ženklus kas nors pabando, pavyzdžiui, išspausdinti aukščiausios kokybės popieriuje, įrišti į brangų viršelį, kuo brangiau parduoti ir dar sugrūsti į visus madingiausius dešimtukus tarp visų brownų, coelho`ų ir kitų popsinių romanų, paraštės miršta, nebetekusios savo prasmės ir esmės.

Tikiuosi, a. a. Jurga Ivanauskaitė dabar man pritariamai linktelėtų galva. Nors iš tikrųjų – ką gali žinoti... Prisimenu jos žvilgsnį daugiau nei prieš dvidešimt metų susidūrus Pilies gatvėje – tokiu ikonos žvilgsniu ji dabar žiūri iš knygynuose reklamuojamos brangios knygos viršelių. Žurnalistikos katedra buvo visai netoli Dailės instituto, todėl migruodami tarp ir po paskaitų, dažnai matydavom ją, tuo metu jau pagarsėjusią kaip „Pakalnučių“ autorę – visada išsiskirianti pilkame praeivių būryje, stilinga, apsirengusi išskirtinai juodos spalvos drabužiais, o įdėmiame žvilgsnyje klausimas: ar žinote mane?

Dabar nebe jos pačios valia ją žino visi. Žino jos slaptas mintis, pažįsta jos baimes, skaito jos intymius laiškus ir sms`us – visa tai galėjo/turėjo likti paraštėse.

Iš šiemetinio „Viruso“ plakato pašaipiai žvelgia kita Vilniaus ikona – amžinoji Roželė. Mano studijų laikais Lenino (dabar – Gedimino) prospekte ją sutikę praeiviai neįkalbinėjami kišdavo rankas į kišenes, ieškodami kapeikų. Per tą laiką mažai kas pasikeitė – liko su niekuo nesupainiojamas, tiesa, kiek santūresnis, stilius – parausvinti skruostai ir lūpos, daug blizgesio ir ryškių spalvų, liko susitikimo su ja neišvengiamybė. Tačiau Rožė senstelėjo ir, perpratusi rinkos abėcėlę, išmoko išsireikalauti dėmesio ir atlygio už savo išskirtinumą. Tikiu, jei sužinotų kad jos atvaizdas panaudotas maketuojant „Viruso“ plakatą, išsireikalautų atitinkamo honoraro.

Nors kasdienis Rožės maršrutas eina pro blizgančias madingiausių Gedimino prospekto parduotuvių vitrinas, nors kartais jos atvaizdą dideliu tiražu padaugina kuris nors dienraštis ar saldaus gyvenimo būdo žurnalas, karnavalinis jos portretas, kaip ir jos „verslas“, vis tiek visada liks už konteksto, paraštėse.

Lotynų kalbos žodis „modus“, iš kurio kilo žodis „mada“, turi daug prasmių: matas, taisyklė, paprotys, forma, apribojimas. Iš tikrųjų mada mus, mūsų gyvenimus ir aplinką niveliuoja, apriboja, įstato į rėmus, supakuoja į dėžutes su vienodais kaspinais. Todėl pritariu menotyrininkui Virginijui Kinčinaičiui, „Viruso“ gerbėjams linkinčiam iki galo nepasiduoti mados virusams, būti skeptiškiems visų madų atžvilgiu.

Ne madingiausios, bet už tai prasmingiausios tada atrodys paraštės – ten nėra valdymo pultelių, į CD įrašytų dešimties Dievo įsakymų ir visokių topų dešimtukų, tik ten užsuka keistuoliai, ten galima sutikti tikrų bendraminčių, su kuriais gali kalbėtis apie amžinus dalykus, klausantis traškančios „King Crimson“ plokštelės.

Parengta Lietuvos radijo „Klasikos“ programai

__ Rėmėjai

Šiaulių miesto savivaldybė, Lietuvos Respublikos kultūros ir sporto rėmimo fondas, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Šiaulių regiono televizija „Splius“, Šiaulių apskrities ir miesto laikraštis „Šiaulių kraštas“, savaitraštis „Šiauliai plius“, pramogos Lietuvoje – www.eb.lt, ACM lauko reklama, Saulės radijas, AB bankas „Hansabankas“.

__ Informacija