Buvusios Atgal<<

__ Pavadinimas
Šiuolaikinės Kauno tapybos paroda PRIEŠ / PO / DABAR
__ Apie

Rugpjūčio  10 d. (trečiadienį) 18 val. Šiaulių dailės galerijoje (Vilniaus g. 245, Šiauliai) įvyks pernai Kaune vykusio tapytojų festivalio „Kartos XY.Z?“ pagrindinės dalies – parodos „Prieš / Po / Dabar“ pristatymas.

Paroda tarsi didelis paveikslas, atskleidžiantis visus kūrybos tarpsnius, stilius, matymus ir mąstymus – tai skirtingų Kauno tapytojų kartų rinktinė, pristatanti išsamią šiuolaikinės Kauno tapybos panoramą. Žiūrovui pateikiami ne tik naujausi Kauno tapytojų kūriniai, sukurti per pastaruosius ketverius metus, bet ir sugretinimai ar skirtumai tarp tapytojų kūrybos metodų, idėjų ir raiškos. Skirtumai ar išplėtoti panašumai gali būti atpažįstami šios parodos tapybos darbuose, nes čia pristatomi menininkai atstovauja kartas, kurių vieni atstovai buvo puikūs mokytojai ir bičiuliai savo jaunesniems kolegoms ir jauniausiems parodos dalyviams.

Dalyviai: Laima Drazdauskaitė, Alfonsas Vilpišauskas (1945–2015), Audronė Petrašiūnaitė, Antanas Obcarskas, Eglė Velaniškytė, Pranas Griušys, Aušra Andziulytė, Elena Balsiukaitė-Brazdžiūnienė, Aušra Barzdukaitė-Vaitkūnienė, Judita Budriūnaitė, Gintautas Vaičys, Rolandas Karalius, Arvydas Martinaitis, Jovita Aukštikalnytė-Varkulevičienė, Agnė Liškauskienė, Alonas Štelmanas, Saulius Paliukas, Jūratė Jarulytė, Ausma Bankauskaitė, Židrija Janušaitė, Povilas Ramanauskas, Milda Gailiūtė, Milda Šležaitė, Rosanda Sorakaitė.

Parodos atidarymo metu bus galimybė įsigyti parodos katalogą. Paroda veiks iki rugsėjo 4 d.

Kuratorė Aušra Barzdukaitė-Vaitkūnienė. Organizatorius Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyrius

__ Fotogalerija
Šioje galerijoje nėra nuotraukų
__ Atsiliepimai

BŪTI TAPYTOJU

„Egzistuoja kosminė dailininkų sąjunga jau dvidešimt tūkstančių metų prieš mūsų erą.“ Arūnas Vaitkūnas, 1988 m.

 Neapledėjusiose Europos srityse prieš 20 000 metų plikų uolų, giliose kalnų olose, paviršiai buvo ištapyti nuostabiai tikroviškais gyvūnais. Pirmieji tapytojai, naudoję molį, kalkes, ochrą ir suodžius, atskiestus riebalais ir krauju, buvo laisvi ir nuoširdūs kaip vaikai. Paveikslas ir vaizduojamasis daiktas buvo tas pats.

Žmonija brendo, jos sąmonėje kito aplinkinio pasaulio suvokimas. Visuomenės struktūros atsispindėjo meno stiliuose. Kuo visuomeninė santvarka buvo tvirtesnė, tuo daugiau mene radosi simbolikos.

Pasaulinė tapybos raida labai gerai atspindi žmonijos sąmonėjimą, lyg individualaus žmogaus augimą ir brendimą – nuo betarpiško vaiko žvilgsnio į pasaulį, jaunystės ieškojimų ir beprotiškų polėkių, brandaus žmogaus pasaulio analizės iki senatvės, kai viskas galima ir pateisinama.

Kodėl pradėjau nuo tokių elementarių meno istorijos žinių? Todėl, kad visa pasaulio tapyba atrodo kaip milžiniškas paveikslas, kur vyksmas ir kūryba belaikė, kur kiekvienas pasaulio menininkas įneša savo mažytį indėlį, atskleidžiantį žmogaus nuostabą, atsiradusią, stebint pasaulį, lyg besimainančią, vibruojančią skraistę.

Šie mąstymai jau senokai atvedė prie minties – kaip pasaulinės tapybos paveikslas atrodytų, papildytas lokalios, vietinės Kauno tapytojų kūrybos? Kokie nauji ryšiai atsirastų su praeitimi ir dabartimi? Kas pasikartotų, o kas suskambėtų naujai ir netikėtai? Ir pagaliau –ar ne per daug pasaulyje paveikslų? Šie klausimai reikalauja atsakymo, kurį gal būt rastume realioje parodoje. Tačiau vaizduotėje paroda iškilo vėl kaip mažesnis paveikslas, kuris yra fragmentas didžiojo pasaulinės tapybos paveikslo. Taigi:

Paveikslo sukūrimas:

Prieš įkūnytą mintį, erdvėje plevena idėja.

Po apmąstymų ir vaizduotės pastangų idėja įgauna matomą išraišką.

Dabar turime paveikslą, kuriame atsiskleidžia, susijungia visos kūrimosi stadijos: Prieš/ Po/ Dabar.

Paroda – didelis paveikslas, atskleidžiantis visus kūrybos tarpsnius, stilius, matymus ir mąstymus – tai skirtingų Kauno tapytojų kartų rinktinė, pristatanti išsamią tapybos panoramą. Žiūrovui pateikiami ne tik naujausi Kauno tapytojų kūriniai, sukurti per pastaruosius trejus metus, bet ir sugretinimai ar skirtumai tarp tapytojų kūrybos metodų, idėjų ir raiškos.

Skirtumai ar išplėtoti panašumai gali būti atpažįstami šios parodos tapybos darbuose, nes čia pristatomos menininkų kartos, kurių vieni atstovai buvo puikūs mokytojai ir bičiuliai savo jaunesniems kolegoms ir jauniausiems parodos dalyviams.

Atsiradusi paveikslo sukūrimo analogija tinka šiai apžvalginei parodai, kurioje pristatoma tapybos kaita, įvykusi Kaune per trumpą laiką. Paroda – tarsi kūrinys, sudėliotas iš skirtingų segmentų – nuo gimusių tapybinių idėjų, jų išplėtojimų skirtingais medžiaginiais įkūnijimais iki dabartinio vaizdo, kuris ateinant naujoms kartoms, nepaliaujamai keisis.

Tačiau didžiajame pasaulio tapybos paveiksle galima atrasti kūrėjų, kurie abejoja, nepatiki matoma tikrove. Tapytojai, analizuodami pasaulio sąrangą, pasiekia tokias tapybos ribas, kai pasaulio šviesa nebetapoma, o sugaunama, kai judesys perteikiamas kitos medijos pagalba. Ir vis tik tai jungiama su tapyba, jos materija. Šie autoriai, nepatiklūs matomai tikrovei, padeda mums suvokti savo vietą laike ir erdvėje, suvokti save ne tik kaip individus, bet ir neatsiejamą visuomenės dalį. Suvokti kultūrą, istoriją ir didžiąją egzistenciją. Menas, o ypatingai tapyba pratęsia mūsų gyvastingumą laike.

Manau, tikrai egzistuoja amžina tapytojų sąjunga, aprėpianti visus laikus, epochas ir stilius. Būti tapytoju, jos nariu, - garbė ir atsakomybė.

Aušra Barzdukaitė-Vaitkūnienė

__ Organizatoriai
__ Rėmėjai