Buvusios Atgal<<

__ Pavadinimas
Architektų kūrybos paroda-konkursas KRYPTIS – ŠIAURĖ
__ Apie

PARODA-KONKURSAS „KRYPTIS – ŠIAURĖ“

Parodos atidarymas vyks „Tarptautinę architektų dieną“ 2016 m. liepos 1 d. (penktadienis) 16 val. Šiaulių dailės galerijoje, Vilniaus g. 245, LT 76343 Šiauliai, Lietuva. Penkių geriausių darbų autoriai bus apdovanoti prizais   „Kryptis – Šiaurė“ skulptūrėlėmis ir architektūros pripažinimo skydais

Tai – Lietuvos architektų sąjungos Šiaulių skyriaus organizuojamas renginys, skirtas Lietuvos architektams ir visuomenei, propaguojantis architektų bendruomeniškumą, profesinį atvirumą, kokybišką architektūrą kaip vertybę ir svarbią Šiaurės Lietuvos regiono kultūros dalį. Parodoje pristatomi 2010-2015 metais Šiaurės Lietuvos architektų sukurti realizuoti, nerealizuoti projektai ir Lietuvos architektų realizuoti darbai bei konkursiniai projektai Šiaurės Lietuvoje. Paroda, per ateinančius dvejus metus, apkeliaus visas Šiaurės Lietuvos savivaldybes. Parodai pateiktus darbus vertins tarptautinė žiuri, kurią sudarys žymūs architektai, savo srities profesionalai  iš Lietuvos ir Europos Sąjungos šalių.

KONKURSO VERTINIMO KRITERIJAI

Aiški architektūrinė idėja, harmoningas objekto santykis su aplinka, adekvatus medžiagų panaudojimas, funkcionalumas. Novatoriškumas, originalumas (nauja tipologija, naujos technologijos, savita – naujoviška architektūrinė išraiška, ekologiški sprendimai – medžiagos, šiuolaikinės Lietuvos architektūros identiteto paieškos). Objekto reikšmė miestui, vietovei (socialinė, ekonominė įtaka miesto, regiono įvaizdžiui). Sprendimų profesionalumas, realumas, idėjų įgyvendinimo kokybė.

PARODOS-KONKURSO „KRYPTIS – ŠIAURĖ“ SUMANYTOJAS + KURATORIUS Dalius Puzinas

__ Fotogalerija
Šioje galerijoje nėra nuotraukų
__ Atsiliepimai

Šiaulių naujienos, liepos 2 d., nr. 126

D. Puzinas: „Architektūros grožis slypi subtiliose detalėse“

Liepos pirmoji – Tarptautinė architektų diena. Ta proga vakar Šiaulių dailės galerijoje buvo pristatyta Šiaurės Lietuvos architektų paroda „Kryptis – Šiaurė“. Parodos atidarymo metu buvo apdovanoti ir penki „Kryptis – Šiaurė“ konkurso nugalėtojai – jiems įteiktos autentiškos konkurso statulėlės ir architektūros pripažinimo skydai. Lietuvos architektų sąjungos Šiaulių skyriaus organizuojamas renginys yra skirtas parodyti Lietuvos architektams ir visuomenei, kad architektūra yra viena iš Šiaurės Lietuvos regiono kultūros vertybių. Parodoje pristatomi 2010 – 2015 metais Šiaurės Lietuvos architektų sukurti realizuoti ir nerealizuoti projektai. Per ateinančius dvejus metus paroda apkeliaus visas Šiaurės Lietuvos savivaldybes. Apie projekto idėją, architektūros tendencijas ir ateities planus kalbamės su parodos-konkurso „Kryptis – Šiaurė“ sumanytoju ir kuratoriumi architektu Daliumi Puzinu.

– Ar visada taip išmoningai švenčiate savo profesinę šventę? – Tokiu būdu stengiamės paį-vairinti sau kasdienybę. Šį kartą pasidarėme sau tarsi papildomą darbą – ir šį kartą didžiulį. Iki turimo rezultato buvo bręstama tiek vidumi, tiek projektų rašymu. Mums džiugu, kad šia švente galime parodyti save ir pasižiūrėti į kitus. Architektų kūrybos paroda-konkursas „Kryptis – Šiaurė“ apėmė visą Šiaurės Lietuvą.

– Ar projekte dalyvauja tik lietuviai architektai? – Dabar susikoncentravome į Šiaurės Lietuvą. Kitai parodai, kuri galbūt vyks kas trejus – ketverius metus, turime numatytą bendradarbiavimą su latviais. Kadangi šio projekto metu vertinimo komisijai priklausė garsūs latvių architektai, su jais jau kalbėjome, tad mėginsime bendrauti, žiūrėti, kokius projektus galima rašyti ir kokį rėmimą gauti. Bet kaip ir minėjau, tai yra ateities vizijos.

– Kokį laikotarpį apima darbai. – Darbai suprojektuoti ir realizuoti 2010 – 2015 metais, kai kurie yra baiginėjami dar dabar, bet orientavomės į minėtą laiką. Kitoje parodoje galbūt bus orientuojama jau į 2016 – 2020. Kaip visuomet, dalyvių buvo tikimasi daugiau, ta- čiau pavyko pasikviesti mažiau, tad yra 70 darbų. Yra 53 architektai, kurie darbus pateikė grupėmis, kai kurie net po keletą darbų. Parodoje taip pat rodysime ir bakalauro bei magistro studijų pakopų studentų darbus, kurie yra sukurti Šiaurės Lietuvoje.

– Iš kur Lietuvoje tiek daug architektų? – Lietuvoje yra 5 architektūros mokyklos, kurios ruošia šios specialybės specialistus. Mūsų rengiamoje parodoje-konkurse galėjo dalyvauti architektai iš visos Lietuvos, kurie yra kažką suprojektavę ir realizavę Šiaurės Lietuvoje. Kaip ir buvo galima tikėtis, tų darbų nebuvo labai daug, juos daugiausia siuntė Šiaulių krašto architektai. Architektų Lietuvoje nėra mažai, tiesiog daug kas dirba tą plika akimi nematomą darbą.

– Kokiuose miestuose, rajonuose galima išvysti parodoskonkurso darbus? – Projektai yra sukurti Mažeikiuose, Raseiniuose, Biržuose, Akmenėje, Panevėžyje ir kituose Šiaurės Lietuvos miestuose. Įdomu yra pasižiūrėti, kaip mes atrodome kitų kontekste. Specialiai neįtraukė- me didžiųjų Lietuvos miestų – Vilnius, Kauno, Klaipėdos. Ten yra, kaip mes sakome, „didieji Lietuvos pinigai“, todėl šie miestai gali sau leisti sukurti daugiau investicijų reikalaujančią, kitokią, išraiškingesnę architektūrą. Mes norėjome pažiūrėti, ką gražaus, originalaus ir išskirtinio galima padaryti turint ribotas galimybes.

– Kokie pastatai yra pristatomi? – Visuomeniniai, privatūs, taip pat ir parduotuvės, gamyklos, baž-nyčios, taip pat dar tik idėjiniai projektai. Ne visi projektai yra realizuoti, tačiau tai nesutrukdo tapti nominantu – vienas projektas yra nominuotas, bet dar nerealizuotas. Taip atsitinka todėl, kad neretai statybos metu dėl lėšų taupymo pradedama kažką paprastinti, taupyti, todėl tai, kas jau yra suprojektuota, neretai praranda esmę ir pagrindinę idėją. Tokiu atveju realizacija kartais nesigauna tokia, kokia yra pavaizduota projekte. Pateikiamos nerealizuotos idėjos yra sukurtos pagal užsakymą, keletas jų yra laisvos architektų vizijos ir pasiūlymai. Pavyzdžiui, siūlymas, kaip po rekonstrukcijos galėtų atrodyti „Polifonijos“ patalpos. Architektas sukuria viziją, vėliau gal atsiranda lėšos jo renovacijai. Architektų pagalba gimsta vizijos, kaip sutvarkyti ir atnaujint jau labai liūdnai atrodan-čius pastatus.

– Kas buvo nominuoti parodoje-konkurse „Kryptis – Šiaurė“? – Nominacijas ir laimėjimus pelnė šeši projektai. Architektų Giedriaus Mamavičiaus ir Gabrielės Ubarevičiūtės projektas „Gyvenamasis namas Piniavoje“, du Dariaus Linkevičiaus projektai – „Mokas. Sustojimo aikštelė prie magistralinio kelio A9 Panevėžys – Šiauliai“ ir „Kristinis. Teritorijos sutvarkymo projektas prie kelio A12 Ryga – Šiauliai – Tauragė – Kaliningradas“. Nominaciją pelnė ir Giedrės Mendozos-Herreros, Rimanto Stuopelio ir Rūtos Stuopelienės „Vaikų globos namai“, Jono Barkausko ir Sigitos Janušauskienės „Kaimo turizmo sodybos konferencijų salė, svečių nameliai ir infrastruktūra“ ir autorių Astos Kiaunienės, Šarūno Kiaunės, Aurimo Lukšio, Vytauto Butkaus projektas „Mažeikių muziejaus rekonstrukcija“.

– Kuo bus apdovanoti nominantai? – Nominuotiesiems autoriams bus įteiktos skulptoriaus Martyno Gaubos sukurtos skulptūrėlės „Kryptis – Šiaurė“, kuriomis jie galės pasidžiaugti ir visuomet prisimins, iš kokio čia projekto. Taip pat jie gaus skydus, kurie yra skirti pritvirtinti prie apdovanotojo projektostatinio. Laimėtasis skydas pabrėš, kad tas statinys yra įvertintas tarptautinės komisijos, yra pripažintas. Taip pat visi dalyvavę parodos atidaryme gaus mūsų išleistus katalogus. Tikimės, kad laikui bėgant tokie apdovanojimai padidins nekilnojamojo turto vertę ir paskatins statytoją, leidžiantį savo nuosavas lėšas, statinį pabaigti taip, kaip jį suprojektavo architektas.

– Ar šita paroda-konkursas Lietuvos kontekste yra išskirtinė? – Kaip žinia, rengiama labai labai daug parodų. Skirtumas yra tas, kad kai organizuojamos parodos visos Lietuvos mastu, daugelis šiauliečių nedalyvauja, nes mano, jog viskas, kas gražiausia ir geriausia yra ten, kur suplaukia didelės investicijos. Mano, kaip parodos sumanytojo ir kuratoriaus, tikslas buvo ir yra išjudinti iš to nusistovė-jusio kiauto visus Šiaurės Lietuvos kolegas architektus bei priversti juos atsistoti prieš visus ir parodyti tai, ką jie daro. Taip žmonės turėtų pradėti stengtis daryti kažką geriau arba tai būtų paskata parodyti, jog ir dabar jau labai gerai viską daro. Ši paroda parodys, ką kiekvienas kolega nuveikė per tuos 5 metus, nes neretai jaučiamas susvetimėjimas, kai nelabai žinai, kas ką daro. Paroda išsiskirs tuo, kad apima Šiaurės Lietuvą neįtraukiant didžiųjų Lietuvos miestų. Tikimės, kad visi supras, jog grožis slypi mažuose ir subtiliuose dalykuose.

– Ar daug per pastaruosius 5 metus Šiauliuose atsirado įspū-dingesnių darbų? – Kai eini per Šiaulių miestą, tai atrodo, kad nieko čia nėra ir niekas nevyksta, bet pradėjus dirbti ir siųsti darbus pamatai, kad vis dėlto mūsų miestas yra gyvas. Man labai džiugu, kad D. Linkevičiaus darbai pasveikina atvažiuojančius ir išvažiuojančius iš Šiaulių. Pamatę tokius originalius darbus atvykstantieji natūraliai pradeda tikėtis kažko daugiau. Šiauliuose judesys vyksta tiek privačioje, tiek pramoninėje architektūroje. Šiauliai tikrai yra gyvas miestas ir aš viliuosi, kad jis dar atsigaus.

– Ar Šiaulių mieste yra originalios architektūros? – Patikėkite, mes jos tikrai turime. Mūsų akis pripranta prie D. Puzinas: „Architektūros grožis slypi subtiliose detalėse“ kasdien arba labai dažnai matomo vaizdo, todėl ir atrodo, nieko nėra. Visiems natūraliai norisi kažko drastiško ir išskirtinio, naujovių kontrastavimo su jau esama architektūra. Pasaulinė praktika ir šiuolaikinės architektūrinės tendencijos rodo, kad niekas su aplinka drastiš- kai nebesielgia, nebėra „pažiūrėk, kiek daug aš visko turiu“ kulto. Pasaulinės tendencijos eina link to, kad reikia reaguoti ir gerbti aplinką, elgtis nuosekliai. Atsiradęs naujas pastatas turi įsilieti ir susilieti su ten esančiais statiniais, o išskirtinis architektūros grožis turi būti atrastas kažkokiose detalėse. Tai yra pagrindinis architektūros tikslas. Pasaulyje vyrauja tendencija miestų rajonus daryti kiek įmanoma vienodesnius, kad nebūtų skirtingos ir eklektiškos architektūros, kai važiuoji per kvartalą ir nesupranti, kur čia atvažiavai. Pastebima, kad lietuviai savo namų išvaizda vis dar nori parodyti savo statusą, ko pasaulyje jau senokai vengiama. Tam yra skirti specializuoti prabangūs rajonai, kuriuose galima „dergtis“ ir rodyti visą savo išmonę. Bet kaip ir minėjau, daugelyje rajonų namai turėtų būti projektuojami pagal kažkokį šabloną: parinktą spalvų ar medžiagų kodą.

– Kiek laiko turėtų tarnauti naujas pastatas? – Kiekvienas projektuotojas turėtų jausti moralinę atsakomybę ir garantiją duoti bent jau dešimčiai metų, kad pastatas atitiks kliento poreikius, lūkesčius ir nepasens. Norisi, kad idėja būtų realizuota iki galo taip, kaip buvo sumanyta. Architektas turi kurti aplinką ir tenkinti ne tik savo bei užsakovo poreikius, bet ir formuoti bendrą aplinką, kuria naudosis visi gyventojai. Šitokį, ne piniginį, o dvasinį ir moralinį mąstymą norisi pažadinti. Mes dirbame žmonėms, todėl reikia priimti sprendimą, tinkantį visiems. Sunku? Labai. Ar įmanoma? Be abejonės!

– Kas vyksta su rekonstruojamais senais pastatais? – Pasitaiko, kad kažkas sugalvoja užsiiminėti saviveikla – rekonstruoti senus, tarkime, istorinius pastatus. Deja, bet tai vykta. Manau, kad mūsų įstatymuose yra labai daug spragų ir valdžia nelabai gali tai suvaldyti. Nekalbu apie tai, kad visuomenėje turi susiformuoti tam tikros moralinės atsakomybės ir nuostatos, kaip elgtis su tuo, kas jiems yra pateikiama. Ir autorinės teisės sunkiai veikia – kiek yra atvejų, kai dar gyvo architekto kū-rinys yra perstatomas, perdaromas, išdarkomas, o jo yra net neatsiklausiama. Reikia suprasti ir gerbti tai, kas prieš tai yra padaryta. Nugriauti ir sudarkyti visada suspėsi, o prieš tai darant derėtų pagalvoti apie pastato vertę – ne tiek finansinę, kiek moralinę.

__ Organizatoriai
__ Rėmėjai