Buvusios Atgal<<

__ Pavadinimas
Antano Šerono tapybos paroda METAFOROS
__ Apie

Gimė 1986 m. Radviliškio rajone, Prasčiūnų kaime. Baigė Sidabravo vidurinę mokyklą. 2006–2010 m. Panevėžio kolegijoje studijavo dailės ir technologijų pedagogiką. 2010–2011 m. tęsė dailės ir technologijų išlyginamąsias studijas Šiaulių universitete. 2011–2013 m. studijavo magistrantūroje ir tapo dailės (tapybos) magistru. Šiuo metu gyvena ir kuria Šiauliuose. Dalyvavo beveik 20 grupinių parodų bei surengė 6 personalines parodas. 2014 m. A. Šeronui skirta Šiaulių miesto savivaldybės jaunojo menininko stipendija. Dailininką įkvepia kaimo gamta, natūralus kaimo gyvenimo būdas, paprasta kasdienybė.

METAFOROS

Kadangi esu kilęs iš kaimo, todėl natūralu, kad tiesiog negalėjau nestebėti savitos kaimo gamtos ir, rodos, ramia vaga tekančio gyvenimo kartu su daiktais, gyvūnais, žmonėmis. Natūralus kaimo gyvenimo būdas, paprasta kasdienybė savaime įsirašė manyje kaip mano tapatumas. Šiandieninio greito gyvenimo tėkmėje juntu, tikriausiai kaip ir dalis žmonių, daug nenatūralumo, negatyvumo, skubėjimo dėl skubėjimo. Tai labai vargina. Kaip į sielos atgaivą atsigręžiu į melancholiškus praeities objektus, ieškau juose paprastumo, gerumo, tikrumo - širdies. Viskas, kas neblizga ir nešaukia, kas atėję iš pilkos kaimo kasdienybės, atveria man neįvardijamą žodžiais būties esmę. Taigi kaimo tema kūryboje man tebėra nepakitusi vertybė ir tarsi mano priebėga, kur galiu atsigauti, pailsėti, sugrįžti į save patį. Kartais koks senas, nebenaudojamas daiktas iš praeities atrodo toks mielas, taip paglosto sielą, prižadina vaikystės prisiminimus... Taip pat inspiruoja kūrybinius ieškojimus, nustebina spalvų, pustonių, faktūrų gausa. Mano vaizduojamų objektų savita estetika, savitas grožis ir prasmė - tai šiandienos pasaulio kontrastas. Savo darbuose perteikiu įvairių daiktų, pastatų ir gyvūnų pavidalus, kuriu individualią emocinę interpretaciją. Pasirinkti motyvai abstrahuojami ir sukuriama individuali emocinė interpretacija. Subjektyvi tikrovė perteikiama jai suteikiant žmogiškojo turinio emocijas. Paveikslai pasižymi plastiškais, turtingais paviršiais, koloritas išsiskiria plačia spalvų gama. Jis formuojamas šiltų ir šaltų, niuansuotų tonų ir pustonių pagrindu. Tam, kad išryškėtų paveikslų vizualinis kontekstas, pasirinkti ironiški kūrinių pavadinimai.. Žinoma, kai buvau vaikiščias, stebėjau žmonių ir gyvūnų elgesį, įpročius. Ironiška, bet kai kuriais atvejais gyvūnai atrodo žmoniškesni nei kai kurie dabartinės visuomenės nariai. Manau, natūralu, jog praeities pastebėjimai atgimsta dabartiname kontekste. Žmogus yra toks individas, kuris, gyvendamas savo gyvenimą, patiria įvairias emocijas, pastebėjimus, kuriuos jis pritaiko tolimesniuose gyvenimo etapuose.

Antanas Šeronas

  

POKALBIS SU MENININKU

Trumpai save pristatyk. Ką šiuo metu veiki? Kuo gyveni?

- Esu Antanas Šeronas, 28 metų. Dirbu paprastą ir žemišką darbą, bet gyvenu menu – esu tapytojas, neseniai buvau priimtas ir į Lietuvos dailininkų sąjungą.  Kūrybos keliu einu nuo pat mokyklos. Neįsivaizduoju, kaip kitaip galėčiau gyventi.  Kryptingai, daug dirbdamas ir ieškodamas be galo daug atrandu, kaip išreikšti tai, apie ką mąstau ir ką jaučiu.

Kokios tavo vaizduojamos temos  vyrauja darbuose? Koks, apskritai,  tu esi gyvenime – optimistas arba pesimistas?

- Stilizuoti, abstrahuoti peizažai ir natiurmortai. Gyvenime esu didelis optimistas, tačiau kartu ir realistas, kuris dega savo idėjomis ir labai labai daug dirba. Neskraidau pastoviai padebesiais – kaip įmanoma stengiuosi kuo greičiau praktiškai darbuose įgyvendinti kilusias idėjas.

Kas tave įkvepia kurti? Ar šiais laikais vis dar egzistuoja mūzos ar vis gi užtenka tik sąžiningo darbo?

- Mano kūrybą dažniausiai inspiruoja mano paties asmeninė patirtis, prisiminimai. Ryškių žmogiškųjų mūzų neturiu. Paveikslo idėją atrandu kasdienybėje. O labiausiai už viską vertinu sąžiningą darbą – tai ir idėjos, ir atlikimo technikos didžiausias grynintojas.

Esi įvairių konkursų laureatas. Kiek svarbus tau yra kritikų įvertinimas?  Kaip manai, ar Lietuvoje yra pakankamai kokybiškos kritikos, padedančios menininkams tobulėti?

- Kritika – rodiklis tobulėti. Svarbu ją išklausyti bei mokėti neįsižeisti. Ypatingą dėmesį atkreipiu, kuomet ji būna konstruktyvi, nes tuomet pačiam aiškiau, ką turėčiau keisti, kad toliau irčiausi į priekį. Tokią išsakyti moka ne kiekvienas.

Kodėl pasirinkai tapybą – ar tai meno šaka, kuri buvo visą laiką tavo mėgstamiausia?

- Mane laiku ir vietoje paskatino dailės mokytoja Rūta Lūžaitė. Ją aš labai gerbiu, nes ne tik leido skleistis talentui, bet ir labai tą skatino, stengėsi, kad mano, dar vaiko, kūryba būtų matoma ir vertinama. Dar būdamas labai jaunas pastebėjau, kad būtent per spalvas man save geriausiai sekasi išreikšti.

Kiek vidutiniškai užtrunki prie vieno darbo?

- Įvairiai. Yra pasitaikę per vieną seansą nutapyti paveikslą, bet būna, kad ir mėnesį ar net kelis užtrunku.

Koks šiai dienai yra tavo tapybos darbų bagažas?

- Aš nelinkęs jų skaičiuoti, man svarbesnė    tapybinė kokybė, o tobulėti visada yra kur. Peržvelgęs savo tapybą matau nemažai pokyčių. Tai tampa dar didesniu motyvu dirbti.

Jei turėtum papasakoti kažką apie savo darbus niekada jų nemačiusiam žmogui, kaip tai padarytum? Apie ką yra tavo kūryba?

- Labai paprastai – imčiau ir papasakočiau :). Mano kūryba yra daugiau  ar mažiau susijusi su kaimo tema – natūraliu gyvenimo būdu, paprasta kasdienybe. Paveiksluose subjektyvi tikrovė perteikiama jai suteikiant žmogiškojo turinio emocijas. Paveikslai pasižymi plastiškais, turtingais paviršiais, koloritas išsiskiria plačia spalvų gama. Buvo laikas, kuomet tapiau abstrakcijas. Apskritai, aš mėgstu tapybą, kurią galima interpretuoti, esame skirtingi, per savo prizmę viską suvokiame. Norisi savo savitumą puoselėti, jį vis iš naujo atrasti.

Parodos pavadinimas „Metaforos“. Ką šia tema nori pasakyti žiūrovui? Ar tai tarsi įrodymas, kad viskas turi perkeltinę prasmę?

- Net mažuose dalykuose, kasdienybėje galima įžvelgti prasmę ir ji nebūtinai turi būti tiesiogiai suprantama.

Kokie biografijos faktai tave sieja su tapybos darbų temomis?

- Esu kilęs iš kaimo, todėl ir tapydamas išreiškiu savo potyrius tokioje aplinkoje. Pirma gyvenimo stotelė visada lieka svarbiausia. Negali žinoti, ateityje gali keistis tematikos, bet vis tik jaučiu, kad man iki galo  tai dar neišsemta, neišgyventa, neišreikšta. Svarbiausia yra išlikti savimi, tai didžiausia vertybė šiais laikais.

- Koks tavo gyvenimo credo?

- Belsk ir tau bus atidaryta.

Ko norėtum palinkėti skaitytojams?

- Siekti savo tikslų ir nepasiduoti iškilusiems sunkumams.

Ir pabaigai, maža intriga apie tave.. (išduok ką nors tokio, ko niekas dar nežino:)

- Mano giminėje nėra dailininkų, aš kol kas toks vienintelis.

Monika Domeikienė 

__ Fotogalerija
Šioje galerijoje nėra nuotraukų
__ Atsiliepimai
__ Organizatoriai
__ Rėmėjai