Buvusios Atgal<<

__ Pavadinimas
Lino lėlių teatro spektaklis BOBULĖS RŪPESTĖLIAI
__ Apie

Spektaklis įvyko 2014 m. lapkričio mėn. 14 d. Šiaulių dailės galerijoje.

Teatras LINO LĖLĖS
Lėlių spektaklis vaikams ir visai šeimai „Bobulės rūpestėliai“ (pagal Jūratės Januškevičiūtės pjesę „Sodžiaus istorijos“)
Trukmė: 35 min.
Aktorius ir režisierius - Linas Zubė
Dailininkė – Jūratė Januškevičiūtė
Kompozitorius – Donatas Bielkauskas

Daugiau informacijos: tel. 8 652 79997, 8 620 84608 ir el.p. linoleles.teatras@gmail.com arba linoleles.informacija@gmail.com 

***
Lėlių teatras vaikams ir visai šeimai „Lino lėlės“ oficialiai įkurtas 2012 m. vasario mėnesį, bet savo veiklą pradėjo anksčiau - 2011 m. rugsėjo 9 d., kai pakvietė į premjerą „Vilkas ir ožiukai“. Teatro įkūrėjas - universalaus talento, plataus diapazono, aukšto profesinio meistriškumo aktorius-lėlininkas Linas Zubė. Jo, kaip pagrindinio aktoriaus, vardas sieja legendinį KU lėlių teatrą „KU- KŪ“ (1992 m.) ir šiandien gerai žinomą Klaipėdos lėlių teatrą. Režisierė, dramaturgė, dailininkė Jūratė Januškevičiūtė paklausta, koks yra jos lėlininko idealas, atsakė: „Linas Zubė. Jis dingsta lėlėje. Ir verkia, kalba, jaučia lėlė, o ne jis. Tas atsidavęs lėlininkas - vaikiškumo ir išminties, akrobato ir filosofo, tragiko ir komedianto lydinys“.
L. Zubės spalvingoje kūrybinėje biografijoje - patys įvairiausi vaidmenys skirtingų režisierių spektakliuose, režisūriniai ir dailininko darbai, scenarijai renginiams ir projektams, darbas Klaipėdos universitete, kur L. Zubė dėsto scenos judesį, fechtuotę bei teatro meno pagrindus. Be viso to L. Zubė dar yra ir Klaipėdos sklandymo klubo ultralengvųjų orlaivių pilotų mokyklos vyriausiasis dėstytojas, lakūnas – iš čia tikriausiai randasi lėlininko jo spektaklių vidinė laisvė, filosofinis mąstymas (ir matymas), lėlių konstrukcijų ir žmogaus harmoninga, plastiška simbiozė.
Teatras „Lino lėlės“ – tai ne tik betarpiškas, autentiškas, pokalbis su žiūrovu. Tai savotiškos apeigos, teatrinis ritualas, kuriame ypatinga reikšmė teikiama vidiniam sceninio pasakojimo taurumui, humanistiniams idealams, etikai, paprastumo rafinuotumui, o stipri intuicija randantis spektakliui svarbiau nei racionalūs sprendimai. Teatre „Lino lėlės“ gimstanti originali dramaturgija dažniausiai atspirties ieško lietuvių tautosakoje ir mitologijoje, bet neatitolsta ir nuo nūdienos problemų.

Lėlininkas Linas Zubė ir teatras „Lino lėlės“ netiražuoja jau atrastų „sėkmės formulių“, nebijo rizikuoti, ieškoti ir netgi kartoti(s), jei dramaturginė medžiaga leidžia prisiliesti prie archainių, archetipinių buvimo čia ir dabar momentų, jei ji „kalbasi“ su senąja kultūra, jei ji problemiška, aktuali.
Spektaklis „Bobulės rūpestėliai“ (pagal Jūratės Januškevičiūtės pjesę „Sodžiaus istorijos“) – tai nuotaikingai ir sąmojingai, išraiškinga žemaičių tarme pasakojama vienos kaimiškos dienos kronika pagal Žemaitės pasakėles, iš kurių komponuojama nesudėtinga, bet itin dinamiška, kupina netikėtumų istorija apie tai, kaip įprastą „gaspadinės“ Domicelės dieną (nuo rytmetinio gaidžio giedojimo iki saulėlydžio), kuri paprastai pralekia rūpinantis visų sodyboje gyvenančių padarų reikalais, sujaukia į sodybą atsibasčiusi lapė. Šiame spektaklyje itin stiprus edukacinis užtaisas ir tikrai ne per drąsu teigti, kad vaidinimas yra dedikuojamas miesto vaikams - tai kaimo, gamtos pokalbis su jaunais žmonėmis, kurie jau nežino, kad viščiukai yra gaidžio „vaikai“, o pieną duodą karvutė (ne parduotuvių lentynos).
Spektaklio režisierius ir aktorius Linas Zubė sako norėjęs pastatyti „normalų“ spektaklį – be pretenzijų sukrėsti žiūrovą ar supurtyti jį giliu turiniu, bet gražų ir linksmą, naivų ir gerą, kupiną žemaitiško „kreizo“, stebinantį kitokiomis formomis, kitokia raiška, kurią natūraliai diktuoja dailininkės Jūratės Januškevičiūtės sukurtos lėlės ir scenografija – kiek animacinė, sukurta imituojant primityvistinės dailės manierą, lengvais štrichais kuriant etnografinį koloritą. Šiame spalvingai nutapytame dekoracijų paviljone klega, čiauška daugybė plokščių personažų - lazdelinių lėlių, lėlininko rankose tampančių žaviais šaržuotais charakteriais. Visas šis nerimstantis, gyvybingas ir veržlus pasaulis sukasi instrumentalisto, kompozitoriaus Donato Bielkausko-Donio sukurtos muzikos, ataustos baltiškojo kolorito ataudais, fone.

„Man priimtinas paprastas, bet labai stiprus vizualinis spektaklio sprendimas - po premjerinio spektaklio svarstė lėlininkė teatrologė Salomėja Burneikaitė, mačiusi 1996 m. J. Januškevičiūtės režisuotą spektaklį „Sodžiaus istorijos“, kurio pagrindinis ir vienintelis aktorius buvo Linas. – Labai džiaugiuosi teatro „Lino lėlės“ ieškojimais, savarankiškais žingsniais, drąsa ir branda, o Linas yra puikus lėlininkas - jis augo (kaip ir daugelis mūsų) šalia Jūratės, žiūrėdamas į kitus. Jis yra įdėmus ir drąsus lėlininkas.“
„Bobulės rūpestėliai“ - jau trečias mano matytas teatro „Lino lėlės“ spektaklis, - mintimis dalijosi ir dailininkė, parodų kuratorė Rima Blažytė. - Su lėlių teatru aš praktiškai niekada gyvenime nieko bendro neturėjau, bet būtent Lino spektakliai man leido patirti lėlių teatro stebuklą. Šįsyk stebuklas irgi atsitiko, bet kitoks. Pastebėjau, kad Linas yra labai rūpestingas – jis labai rūpestingai pradeda kiekvieną savo spektaklį, labai rūpestingai elgiasi su spektaklio erdve. Žinoma, tas rūpestingumas tikriausiai man labiausiai asocijuojasi su „Lietuviška pasaka apie tris seseris“, bet jis yra rūpestingas tvėrėjas, kuris paprasčiausias drožles paverčia kažkokiu stebuklu.“
Šiame kameriniame lėlių vaidinime nematomais saitais susisieja kažkas modernaus, kažkas primityvistinio, baltiško; nuskamba ir Žemaitė, ir žemaičių tarmė, ir asmeninė L. Zubės patirtis - spektaklio kūrėjas prisipažįsta iš esmės pasakojąs ne tiek Žemaitės istorijas, kiek perteikiąs sau artimų ir brangių žmonių gyvenimą (patirtis, santykius, charakterius etc.). Gal todėl spektaklis „Bobulės rūpestėliai“ toks jautrus, gyvenimiškai išmintingas, absoliučiai nemoralizuojantis, leidžiantis pajusti kaimo kasdienybės poetiką ir poeziją, archainį pasaulio modelį ir jo darną. 
Spektaklio „Bobulės rūpestėliai“ pastatymas - tai vienas iš projekto „Lėlių spektaklis „Bobulės rūpestėliai“: žaismingai ir nesenamadiškai“ etapų. Projekto tikslas – ieškoti šiuolaikiškų raiškos formų ir būdų, leidžiančių patraukliai, žaismingai, nebanaliai ir „nesenamadiškai“ perteikti kaimo kasdienybės poetiką ir poeziją urbanizuoto šiuolaikinio gyvenimo kontekste.

Projekto organizatorius:
Projekto rėmėjai:
Lietuvos kultūros taryba
Klaipėdos miesto savivaldybė
Teatro „Lino lėlės“ informacija

__ Fotogalerija
Šioje galerijoje nėra nuotraukų
__ Atsiliepimai
__ Organizatoriai
__ Rėmėjai