Buvusios Atgal<<

__ Pavadinimas
Dainiaus Trumpos paroda MUTACIJOS
__ Apie

Trumpiausia D. Trumpio paroda - dviejų valandų trukmės parodos atidarymas sausio 17 d. 15–18 val.

Apie tai, kad trumpiausia menininko paroda siejasi su jo pavarde, D. Trumpis sakė pats net nepagalvojęs, tai priminė galerijos darbuotojai.

Sumanymas surengti trumpą parodą kilo būtent dėl ryšio su parodos žiūrovais.

„Norėjau, kad būtų ištęstas parodos atidarymas, kad būtų galima pabendrauti su žmonėmis, pasikalbėti apie tai, ką šia paroda norėjau pasakyti ir ką mato žiūrovai. Norėjau, kad būtų gyva reakcija į kūrybą“, – sakė parodos autorius.

Paroda neturėjo oficialaus atidarymo. „Norėjau, kad žiūrovas nesijaustų nepatogiai, kad žmonės galėtų drąsiai klausinėti apie mano darbus“, – sakė D. Trumpis.

Vienoje iš mažųjų galerijos salių žiūrovus pasitiko didelio formato drobė, kurioje vaizduojama vyro galva. Šalia paveikslo pastatytos dvi didesnės skulptūros, prie sienos išrikiuotos mažos skulptūrėlės. Visos jos – to paties vyro galvos atkartojimas. Keičiasi, mutuoja tik veido bruožai ir išraiškos.

Žmonių su priklausomybėmis mutacijos

Iš pirmo žvilgsnio paroda atrodo lyg pokštas. Pokštas, pasak menininko, yra galbūt tik pavadinimas, susietas su žinomo žurnalisto Ryčio Zemkausko laidomis – pasivaikščiojimais su žinomais žmonėmis.

„Tapybos darbe pavaizduotas žmogaus veidas – tarsi Rytis Zemkauskas, mano pervadintas Rytu Žentausku. Jis eina ir klausia tų skulptūrose pavaizduotų žmonių“, – sakė D. Trumpis.

Menininko paroda – tarsi pasivaikščiojimas po jo vaikystės ir dabartinį šiauliečių vadinamąjį "Taškento" rajoną.

„Kai augau ten, buvo labai daug narkotikus ir „samagoną“ pardavinėjančių ir vartojančių "taškų", šiauliečių – mano kaimynų, draugų ir visai nepažįstamų žmonių. Turbūt kas trečiame "Taškento" name buvo prekiaujama ir vartojama. Tai mano vaikystėje buvo taip natūralu ir įprasta, kad net nebepastebėdavau“, – pasakojo D. Trumpis.

D. Trumpis šiame rajone namus turi iki šiol. Pradėjo keliauti, dažnai išvažiuodavo, o sugrįžęs vėl rasdavo tuos pačius žmones, tik jau gerokai pasikeitusiais/mutavusiais veidais.

„Aš 42-ejus metus gyvenu "Taškente" ir matau, kaip mutavo žmonės, įnikę vartoti svaigalus ir kvaišalus. Daugelio jų nebėra gyvų. Didžioji dalis mano skulptūrų yra „paimta“ iš natūralių veidų, kuriuos kasdien matau gatvėje. Tai ir buvę pažįstami, kurie mane jau nelabai atpažįsta. Pro langą kasdien matau prie konteinerio besiknisančius žmones, kurie kažkada buvo visai kitokie.

Priklausomybė yra baisus dalykas. Mutuoja, keičiasi ne tik veidas, kūnas. Matai, kaip tavo amžiaus, gal kiek vyresni žmonės visiškai degraduoja. Gaila į juos žiūrėti. Kai kuriems pavyko išsikapstyti, bet daugeliui – ne“, – pasakojo D. Trumpis.

Kalbėti apie realybę

Menininkas žino daug "taškų" "Taškente", kur prekiaujama ir svaigalais, ir kvaišalais iki šiol.

„Norėjau kalbėti savo paroda apie realybę, kurią sukuria priklausomybės. Kuo virsta žmonės, vartojantys alkoholį ar narkotikus“, – sakė autorius.

Meniškos sielos žmonėms visais laikais buvo nesvetimos priklausomybės nei nuo alkoholio, nei nuo narkotikų.

„Šiuolaikiniai menininkai, jeigu nori dirbti, negali turėti priklausomybių. Norint sukurti kolekciją kūrinių, reikia atiduoti daug jėgų, savęs. Jeigu nuolat žmogus vartoja svaigalus, tai neįmanoma“, – įsitikinęs menininkas.

Šiai, iš pirmo žvilgsnio nedidelei, parodai menininkas kūrė darbus apie pusmetį.

Šiaulių krašto archyvas

__ Fotogalerija
Šioje galerijoje nėra nuotraukų
__ Atsiliepimai

 

 

 

 

 

__ Organizatoriai
__ Rėmėjai