Buvusios Atgal<<

__ Pavadinimas
Teminė Kauno tapybos paroda 3.3
__ Apie

TEMINĖS KAUNO TAPYTOJŲ PARODOS "3.3" ATIDARYMAS ĮVYKO 2013 M.  BALANDŽIO 11 D. 17 VAL. ŠIAULIŲ DAILĖS GALERIJOJE.

DALYVAUJA:
JOVITA AUKŠTIKALNYTĖ
AGNĖ DEVEIKYTĖ
SAULIU PALIUKAS 

DAUGIAU APIE PARODĄ IR DALYVIUS:

Savo kūrybinį kelią pradėjome daugiau nei prieš dešimtmetį, kuomet kartu mokęsi ir baigę tapybos magistro studijas Kaune, kiekvienas pasukom savo kūrybiniu keliu. Pernai kartu surengėm dvi benras parodas "Netapyba" ir "Tapybos". Šioji - trečia. Įžvelgę bendrumą pasaulėžiūroje ir kūrybinio proceso interpretavime, pajutę artumą motyvo abstrahavimui ir raiškos plastikai, prisiminę bendrą studijų ir studentavimo laiką ir patirtis, nusprendėme kūrybą pristatyti ir savo bendrumo kontekste. Būtent bedrų sąlyčio TAŠKŲ atradimas, neprarandant ir akcentuojant tris indiviualius požiūrius ir skirtingus potyrius, yra paroda "3.3". 

Jovita Aukštikalnytė: 
Tapybą suprantu kaip procesą: tekantis upės vanduo, rasojantis langas, tirpstantis sniegas, sutiktas žmogus ar atrastas daiktas. Ieškau siužeto, motyvo. Labiau domina ne ideali pusiausvyra ir statika, bet dinamiškas egzistencijos srautas, praradęs formalius kontūrus ir virtęs aistringa iracionalia abstrakcija. Natūros diktuojama spalva, sklindanti emocija, akimirkos nuotaika – mano tapybos spalvos ir struktūros „sufleris“. Pasikliauju improvizacija, reikalaujančia spontaniško veržlumo bei spalvų įvairovės, atsisakau natūros atpažįstamumo ir konkretumo, lieka tik motyvo nuojauta. Kūrinių eksponavimą vertinu kaip idėjos įtvirtinimą – drobių sujungimai, pailginimai sukuria naujas formas, grupuojami sudaro atskiras naujas kompozicijas. Skirtingi dydžiai, piešiniai kartu su tapyba sustiprina nuotaiką bei padeda perteikti kūrybines idėjas, o kūrinių visuma ekspozicinėje erdvėje iki galo atskleidžia siužeto daugiasluoksniškumą.

Agnė Deveikytė: 
Darbai gimsta iš begalės pamatymų sugulusių atmintyje. Tokia juslinė motyvų fiksacija archyvuojama ir apdorojama mintyse vėliau išgryninta ir sukoncentruota idėja virsta eiliniu „horizontaliu lopu“, kuris priklausomai nuo ekspozicijos esti savarankiškas arba grupuojamas su kitais kuria išplėstines kompozicijas. Išvirkščių drobių su persigėrusiais dažais sudurstyti lopai kuria atsitiktines užuominas į chrestomatiškai pakrikštytą pilką lietuvšką peizažą. Kaip atsvara jiems šalia atsiranda tapyti koloristiniai papildiniai kurie pagal poreikius tą įspūdį sustiprina arba paneigia. Kurdama pagrindinį dėmesį skiriu plotų-formų santykiams, spalvai ir jų tarpusavio deriniams.
Minimalistiniu plotų tuštumu provokuoju žiūrovą asmeniniams pamąstymams, čia palieku erdvę individualiai žiūrovo interpretacijai, kad remdamiesi asmenine patirtimi patys užbaigtų paveikslą. Nereikia suprasti, reikia pajusti. 
Piešinių-siuvinių ciklas „Linija“ iš esmės kalba apie tą patį ką ir tapyboje tik kitomis išraiškos priemonėmis. Siuvamąja mašina sukurti darbai taip pat kuria aliuziją į menamą peizažą, kurį vėlgi galima interpretuoti savaip - ieškant gilesnių pačios linijos prasmių arba tiesiog grožėtis pačios linijos estetika - subtiliais paviršiaus suardymais. 
Minties linija slenkanti peizažo horizonto perimetru atsirenka grynuolius ir tęsdamasi slenka tolyn.

Saulius Paliukas:
Dabar tapyboje einu link maksimalaus motyvo abstrahavimo, savotiško minimalizmo. Todėl neretai drobė dalinama į dvi dalis, viršų ir apačią, chrestomatinę peizažo strukturą. Palieku tuščią drobės šmotą - erdvė tam, ko nėra, kas gali būti. Labai svarbus raiškoje "suvaldyto atsitiktinumo" aspektas. Idėjos, motyvo paieškos ir atsiradimai žodžiais sunkiai įšreiškiami. Paskutinė "Skylių" tema savyje talpina "skylės" daugiaprasmiškumo filosofiją. Skylė, juodoji skylė, baltoji skylė, mėnesiena, pilnatis, vamzdis, taškas, daugtaškis - daugiaprasmiai skylės interpretavimai. Skylė - tai praėjimas iš vienos erdvės į kitą, iš vienos būsenos į kitą. Svarbus ir paradokso aspektas - skylė dvimatėje drobės plokštumoje.
Video darbas "Istorijos pamokos" problematizuoja laiką ir mūsų iterpretacijas. Bėgant laikui, atmitis ir praeities vaizdai kinta. Taip sukuriamas savotiškas įvykio ir interpretacijos laiko kontekste iškraipymas.
Dirbant įvairiose medijose, pastebiu mane užkabinantį „laiko“ temos problematizavimą. Eilė darbų ciklų analizavo „pėdsako“ temą. Laikinumo, akimirkos, momento, pėdsako faktai iššaukia mano plastinius ir filosofinius interpretavimus, tiek tapyboje, tiek piešinyje ar video darbuose.


Taigi - „3.3“. Trys skirtingi potyriai, skirtingos natos bendram akordui Šiauliuose.

__ Fotogalerija
Šioje galerijoje nėra nuotraukų
__ Atsiliepimai
__ Organizatoriai
__ Rėmėjai