Buvusios Atgal<<

__ Pavadinimas
Menų fakulteto studentų paroda DĖMĖS
__ Apie

Kartą viena gerokai už mane protingesnė draugė pasakė: „Į kiekvieno kiemą kartas nuo karto atvažiuoja skirtingi kamazai. Kam atveža gerą darbą, kam pinigų, kažkam – saldainių ar gerų pažymių. Tik va, vienu metu atvažiuoti ir tavo kieme apsiversti gali tik vienas kamazas.“... Išvardino ji ir dar kitokių kamazo turinių, kur kas pikantiškesnių nei tie, kuriuos drįsau čia paminėti aš, tačiau išgirdęs šiuos jos žodžius pirmiausiai pagalvojau apie kitą šios istorijos dalį. Yra tokių žmonių, kurių kieme kamazas neapsivertė – net su saldainiais. Kas nutinka jiems?

Be saldainių, be darbo, be pinigų vaikšto tarp mūsų – praeiname juos šurmuliuojančiose gatvėse ar tuščiuose kiemuose. Jie stovi taip pat, kaip mes, ir eina taip pat, kaip mes, ir rengiasi, atrodo, taip pat. Bet veidai... veidai kitokie. Akys kitokios. Kiti eina į darbą, jie papietauja, mes juos matome geriau už tuos, kuriems reikia būti matomiems. Jie atrodo gerai, vaikšto kostiumuoti, besišypsantys, tik rankos kažkodėl visuomet sukryžiuotos, kažkodėl vis kyla prie lūpų, vis braukia prie nosies, vis žvilgsnis krypsta šalin sutikus gatvėje atkaklų rinkėją ar trumpam grįžusį Londono lietuvį – likusių daiktų pasiimti, jei jų dar reikia. Šie žmonės - tie, kurių nematome, ir tie, kuriuos matome per dažnai – jie vienodi. Kaip dėmės minioje, pilkose miestų gatvėse, tarp pilkų namų ir pilkų medžių. Jų kiemuose neapsivertė kamazai, arba jų apsivertė per daug. Ar pakankamai dažnai apie juos kalbame? Šiandien kalba studentai.

Ir štai Šiaulių miesto Dailės galerija, štai paroda „Dėmės“. Kūriniuose – visi jie: ir bedarbiai, ir mušami, ir savo įpročių, mentaliteto, kultūros, nešvarios sąžinės įkalinti vergai. Šiaulių Universiteto Menų fakulteto Audiovizualinio meno katedros ketvirtakursiai į šią temą pažiūrėjo, rodos, daugybe kampų, kiekvienas rasdamas sau aktualią problemą, sau svarbų jos sprendimą ir pateikimo būdą. Be jokios abejonės, šios problemos liečia ir juos – vienaip ar kitaip jos liečia visus. Ši paroda – paskatinimas, proga pažiūrėt dėmėms į akis, susidurti su jomis, suvokti, pamatyti ir... Jos nereikalingos – studentai, atrodo, skatina jas numoti ranka, nuplauti, šiek tiek didingai, teatrališkai išbalinti kaip seną staltiesę ir užtiesti ją iš naujo. Kiekvienas balina vis savaip – kas lėtais, ilgais mostais pašiepia, kas greitai ir užtikrintai apvelka savo dėmę juodais, tamsiais rūbais, kas įstumia žiūrovą į tiesioginę akistatą su sava dėme, kuomet nėra kur slėptis, su kuo pasitarti ir kaip išsisukti.

Tema stipri. Nustūmę šalin finansines problemas, apsirūpinę automobiliais ir namais, baltomis tvoromis, slepiančiomis pilkus gyvenimus, mes, rodos, niekaip negalime išsivaduoti iš įvairiausių socialinių problemų. Jos auga, iškyla vis naujos – su kiekvienu nauju telefonu, dar vienu televizoriumi, kiekviena nauja užgaida, tuščia, bet tokia malonia. Pasak dėstytojos ir parodos „Dėmės“ kuratorės, žinomos fotomenininkės Reginos Šulskytės, ši paroda jauniems menininkams svarbi ne tik dėl gvildenamos temos ir akistatos su įvairiausiomis socialinėmis problemomis, bet ir dėl viešumo: „Studijos – ne vien užsiėmimai auditorijose. Parodos dėka studentai gali išgirsti ne tik dėstytojų nuomonę – juos kritikuoti ar kitaip įvertinti gali ir žiūrovai.“

Tema stipri, o kiek dėmių verta išvalyti – nuspręs žiūrovas.


Romanas Naryškin
Šiaulių Universiteto Audiovizualinio meno katedros studentas
2012

„Ir štai Šiaulių miesto Dailės galerija, štai paroda „Dėmės“. Nuotraukose – visi jie: ir bedarbiai, ir mušami, ir savo įpročių, mentaliteto, kultūros, nešvarios sąžinės įkalinti vergai. Šiaulių Universiteto Menų fakulteto Audiovizualinio meno katedros ketvirtakursiai į šią temą pažiūrėjo, rodos, daugybe kampų, kiekvienas rasdamas sau aktualią problemą, sau svarbų jos sprendimą ir pateikimo būdą. Be jokios abejonės, šios problemos liečia ir juos – vienaip ar kitaip jos liečia visus. Ši paroda – paskatinimas, proga pažiūrėt dėmėms į akis, susidurti su jomis, suvokti, pamatyti ir... Jos nereikalingos – studentai, atrodo, skatina jas numoti ranka, nuplauti, šiek tiek didingai, teatrališkai išbalinti kaip seną staltiesę ir užtiesti ją iš naujo. Kiekvienas balina vis savaip – kas lėtais, ilgais mostais pašiepia, kas greitai ir užtikrintai apvelka savo dėmę juodais, tamsiais rūbais, kas įstumia žiūrovą į tiesioginę akistatą su sava dėme, kuomet nėra kur slėptis, su kuo pasitarti ir kaip išsisukti.“


Vasario 3 dieną, 16valandą Šiaulių miesto Dailės galerijoje vyks Šiaulių Universiteto Menų fakulteto Audiovizualinio meno ketvirtakursių parodos „Dėmės“ atidarymas – visus mielai kviečiame atvykti ir pasidžiaugti (o galbūt – ir pakritikuoti) jaunosios menininkų kartos darbais, padiskutuoti aktualiomis šių dienų temomis ir gerai praleisti laiką.

Šiltai Jūsų lauks,
parodos autoriai bei kuratorė Regina Šulskytė

__ Fotogalerija
Šioje galerijoje nėra nuotraukų
__ Atsiliepimai
__ Organizatoriai
__ Rėmėjai