Buvusios Atgal<<

__ Pavadinimas
Annos Kuc (Lenkija) tapybos paroda ATVIRUKAI
__ Apie
Kodėl Anna?
 
Prieš du metus Anna Kuc pagal „Erasmus“ programą studijavo Šiaulių universiteto menų fakultete. Jau tuomet daugelį nustebino jos aktyvumas, ekspresija, jos tapybos darbų šviežumas, gyvybingumas ir asmeniškumas. Įdomiausia buvo tai, kad jos darbai labai skyrėsi nuo mūsų studentų kūrinių.
Pirmiausia, Annos darbai buvo nesuvaržyti akademinių klišių. Buvo akivaizdu, kad Annai patinka tai, ką ji daro, buvo akivaizdu, kad tapyba jai yra ir mėgavimosi ir pažinimo ir bendravimo ir tikrovės analizavimo būdas. Užsiminėme apie galimybę surengti jos parodą Šiaulių dailės galerijoje. Tai nebuvo paprasta, ji turėjo gryžti i Liubliną. Prisipažinsiu, man norėjosi surengti jos personalinę jos parodą, jau vien todėl, kad būtų galimybė mūsų studentams susipažinti su savo kolegės kūryba, kuri į žiūrovą kreipiasi tiesiogiai, dalinasi savo patirtimi, gina savo gyvenimo būdą, džiugiai eksperimentuoja ir tiesiog mėgaujasi pačiu kūrybos procesu.
Jai tiesiog negalioja vis pražūtingi meno studentų kompleksai dėl savo amžiaus ar techninio meistriškumo stokos. Annai nėra laiko apie tai galvoti, ji tiesiog tapo, skubėdama, aistringai ar liūdėdama. Todėl jos tapyba tokia tokia įvairi ir emocionali.
Kitas šios parodos svarbus aspektas – „Erasmus“ programa. Dažnai šie tarptautiniai studentų ryšiai nutrūksta tik pasibaigus mainų programos laikui. Jau įaugę į vietinį kontekstą įdomūs jauni užsieniečiai turi išvykti ir niekada nebegryžta. Šiuo atveju viskas yra kitaip. Anna Kuc sugryžta su savo spalvinga paroda, kuriuoje apstu ir Šiaulių motyvų. Taip savotiškai pratesiama „Erasmus“ programa, tik jau kitame, platesniame lygmenyje. Bet svarbiausia, mes pirmieji turime galimybę pamatyti talentingos menininkės kelio pradžią, juk tai pirmoji personalinė jos kūrybos paroda. Tad kas mus joje intriguoja?
Kad iš „teatro bufeto“ kavinės motyvai. Kaip jie čia atsdūrė? „Teatro bufetas“ jau kelis metus yra tapęs bohemiška miesto ir svečių prieglauda, kūrybinių improvizacijų ir gyvenimiškų eksperimentų laboratorija, dekadentiško nuosmukio ir dvasinių prisikėlimų vieta, skirtybių taikytoju ir jaunatviškų neurozių gydymo klinika. „Teatro bufeto“ erdvė vienodai pritivinkusi ir ekstazės ir nevilties garų, tačiau bet kuriuo atveju, tai vienintelė vieta mieste, kurioje iš tiesų gyvenama.
Tačiau ar daug kas iš jaunųjų Šiauliečių menininkų savo kūryboje „Teatro bufetą“ užfiksavo? Neteko girdėti jokio ketureilio ar matyti fotografijų ciklo iš trankaus naktinio šios užeigos gyvenimo. O štai Anna sukūrė net kelis tapybos darbus, skirtus „bufetui“. Nes jai tai rūpėjo, studijuodama Šiauliuose, ji „gyveno“ bufete, visus žinojo ir visi pažinojo ją, todėl puikiai įsijautė į šios aplinkos nuotaikas ir jas įamžino. Jai tai nebuvo nuo kūrybos atsieta erdvė. Sakykime, kad Anna kūrybą ir gyvenimą mato kaip vientisą išgyvenimų tėkmę, kurią ji suvaldo ir įformina savo drobėse. Taip ji pasielgė ir su šiukšlių konteinerius „rūšiuojančiais“ Šiaulių vargetomis. Ekspozicijoje yra ypatingai gražus, ant CD dėklų nutapytas ciklas, kuriame vaizduojama bomžų kasdienybė. Tai savotiška laipiojimo po konteinerius choreografija. Vėlgi, kas iš mūsų miesto tapytojų yra atsigręžęs į konteinerių vargetą, juo susidomėjęs? Manau, tik tiek, kiek tas vargeta trukdo išmesti atliekas.
Virginijus Kinčinaitis
__ Fotogalerija
__ Atsiliepimai
__ Organizatoriai
Šiaulių dailės galerija
__ Rėmėjai
Šiaulių dailės galerija