Buvusios Atgal<<

__ Pavadinimas
Reginos Šulskytės fotografijos paroda SESERYS
__ Apie
Fotomenininkės Reginos Šulskytės fotografijos parodos SESERYS atidarymas gruodžio 18 d. 18 val.
Paroda veiks: 2008 m. gruodžio 18 d. – 2009 m. sausio 12 d.

Reginos Šulskytės paroda liudija visų moterų seserystę. Siekia bendrų pajautų atspindžio

Fotografijų paroda „Seserys“Parodos pavadinimas nurodo ne autorės giminystės ryšius, o aplinkos, interesų bei kitų veiksnių formuojamą moterų tarpusavio artimumą. Anot R. Šulskytės, moterys patiria labai panašius jausmus, ir todėl jai norėjosi sukurti ciklą apie vidines moters būsenas, jos išgyvenimus.

Lig šiol fotografijoje plėtojusi specifišką kasdienybės pažinimo fenomeną, kur laiko, kaip ir erdvės, ribos išsitrina, o neišspręsti lieka tik žmogaus būties klausimai, šįkart autorė individo būvį, jo pajautas ir būsenas, perfiltruodama per moteriškumo prizmę, organizuoja padedama laiko, erdvių ir gana figūratyvaus piešinio.

R. Šulskytės kūrybai būdingas simultaniškumas išlieka ir „Seseryse“. Iš jos praeities ar dabarties atkeliavusius žmones, kuriuos, kaip ir skirtingu metu iš skirtingų vietų surinktus realybės fragmentus, fotografė sintezuoja į apibendrinimus. Taip siekdama ne tik savo asmeninio pasaulėvaizdžio, bet ir „bendramoteriškų“ pajautų atspindžio.

Apnuogindama savo privatumą

Fotomenininkė ieško tikros, nesusimuliuotos būsenos. Ji išsižada vyksmo — emocijų proveržio ir išorinių veiksnių formuojamo postūmio. Čia įsivyravusi sustingusi būtis — po lemtingo įvykio. Autorės teigimu, tokios būsenos — ne efemeriškos, jos palieka žymiai gilesnį pėdsaką individo sąmonėje nei pats įvykis.

Anksčiau slėpusi savo privatumą po keliasluoksniu prasmių klodu, šiame cikle R. Šulskytė jį apnuogina, pateikdama suvokėjui asmeninius išgyvenimus atitinkančius vaizdinius.

Net ir kūrybos procese R. Šulskytė siekė tikrumo, iš pradžių sukeldama atitinkamas būsenas savyje ir tik po to jas išskleisdama fotografiniuose lakštuose. Skirtingai nei daugelis kitų kūrėjų, kurie atramos taškų ieško realybėje, autorė jų ieško savyje, tačiau ne materialiu, o dvasiniu pavidalu. Beveik visiškai praradęs siurrealizmo bruožus (jos kūrybai jie buvo būdingi), dabar kuriamas pasaulis atrodo kaip niekad įtikinamas, konstruojamos vaizdinių jungtys logiškai pagrįstos, nors neretai neturinčios atitikmens tikrovėje.

Žadina suvokėjo vidines būsenas

Prabildama apie skirtingas patirtis — motinystę, meilę, vienatvę, ilgesį, nostalgiją, liūdesį, autorė ne visuomet išlieka diskretiška. Kartais ji pasitelkia lengvą ironiją, tarsi teigdama, kad nėra nekoreguotinų sampratų ir neginčytinų tiesų.

R. Šulskytės fotografinėse vizijose nugula tai, kas realybėje paprastai lieka už žmogaus suvokimo ribų — akimirkos, kurios nesulaukia dėmesio ir pranyksta lygiai taip pat nepastebėtos, kaip ir atsiradusios. Tačiau, be abejonės, jos gerokai koreguoja ar net formuoja patį individą.

Jautria įžvalga pagrįstas autorės fotografinės kalbos konstravimas nesiekia sukrėsti ar gluminti. Naujai formuojami vaizdiniai atspindi ne tik autorines, bet žadina ir suvokėjo vidines būsenas.

Fotomenininkės teigimu, kuriant jai buvo labai svarbu, jog fotografijose atsirastų keletas siužetinių linijų, kad kiekvienas, kontaktuodamas su jos kūriniu, galėtų susikurti savą perskaitomumo stra

__ Fotogalerija
__ Atsiliepimai
 
__ Organizatoriai
Šiaulių dailės galerija
__ Rėmėjai