Buvusios Atgal<<

__ Pavadinimas
Editos Zarėkienės fotografijų paroda
__ Apie

Prieš dvidešimt devynerius metus, pro Šilutės gimdymo namų langą, žiūrėdama mažom akim į pasaulį – garsiai šaukiau. Dabar į pasaulį žiūriu didelėm akim, bet tyliai. O ten  pat   žiūrėdama   pro  fotoaparato  objektyvą,  kartais

kvėpavimą sulaikau... iš atsakomybės ir pagarbos visam kas mane supa... o aš viską supu į fotojuostas, kurias išryškinu savo ir jūsų akyse...

 Edita Zarėkienė

 

ŠEŠĖLIŲ RATAI

Abi akys po saule mato šiek tiek skirtingus pasaulius. Lašas po lašo dažai užtaško anemiškai balto popieriaus tylą ir pažadina iš popiečio miego vaikystės fantazijų lietų. Namo sienose rūdyjančios vinys saugo pastatui formą suteikusio meistro vardą. Pušies lentų lovose susispaudusios rievės tyliai apšneka sakuose paskendusias vasaras. Šešėlių sparnais plasnodamas vėjas milžiną vabzdį skraidina ant sienos, kurią pamatai prieš akis tik išbridęs iš sapno. Užuolaidos ornamentuose smilksta nudegusios pagoniškos saulės. Skliaute kiaurasamčio, kuriuo cepelinus iš puodo griebė dabartiniai numirėliai, žiba žvaigždės primindamos nuvirtą, nukoštą, nuvarvėjusią, suvalgytą ir prietemos virtuvėje vėl burbuliuojančią vakarienę. Kaip vakar, taip ir šiandien. Valpurgijos naktį suradęs pragertą raganos šluotą gali persikelti į skęstančių, yrančių, dylančių, į bundančių, riedančių, augančių šešėlių ratų pasaulį. Rato ašies akutę stipinų blakstienos jungia su ratlankiu ir kelionėje suvargusia padanga. Tik kelios dešimtys centimetrų teskiria ašį nuo ratlankio, o jų susuktos kelių juostos beprotiškai skiriasi. Ašis sukasi, kad sukasi ratlankis, o abu kartu sukasi, kad kelias nestovi vietoje.

Petras  Rakštikas

__ Fotogalerija
__ Atsiliepimai
__ Organizatoriai

Šiaulių dailės galerija

__ Rėmėjai
Šiaulių miesto savivaldybė