Buvusios Atgal<<

__ Pavadinimas
Sauliaus Saladūno fotografijų paroda
__ Apie
Erotinės pikselių variacijos

Panevėžietis Saulius Saladūnas yra daug metų gerai žinomas kaip talentingas fotomenininkas, kurio fotografijos išsiskiria ypatingu dėmesiu supančio pasaulio detalei, faktūrai, šviesotamsos žaismei.

Dažnoje S. Saladūno fotografijoje dėmesys yra dėmesingai sukoncertuotas į meniškas pasaulio realumo, jo pavidalų įvairovės ir medžiagiškumo studijas. Kita vertus, fotografija yra pati dėkingiausiai priemonė tokiam pasaulio stebėjimui, juk paprasta ir akimi neregima, bet fotoaparatu užfiksuota mūsų aplinkos detalė tampa sudėtine ir pilnaverte regimo pasaulio dalimi.

Būtent šis fotomenininko bruožas jį išskyrė kaip savotišką detalės perfekcionistą, kas akivaizdu jo žinomose plastiškų rankų kompozicijose. Tuo pačiu metu autorius nuosekliai plėtojo ir erotinę tematiką. Tačiau S. Saladūno fotografijose erosas yra keliasluoksnis, jis užmaskuotas, savotiškai dekoruotas ir lipdomas ir susiburiančių fragmentų žaismės. (Pvz., kompozicijos "Prisilietimas", 2002). 2004 m. serijoje "Aktai" taip pat vyrauja fragmentuotas moters akto interpretavimas, kuomet pirmame plane išnyra ne fotografuojamos asmenybės savitumas, bet detalizuotas faktūrų ir paviršių ritmas, spalvos, medžiagiškumo ir abstrahuoto vaizdo slinktys. Tai galėtų būti savotiškas įvadas į dabartinį šio fotomenininko ieškojimų etapą, kuomet vaizdo analizė persikelia į dar gilesnius sluoksnius ir skaitmeninių technologijų dėka atveria jau visai kitokį tradicinio akto interpretavimo lygmenį, kuriame tarytum tie patys eroso, fragmentacijos, spalvos ir faktūros deriniai įgyja visiškai kitokius pavidalus ir įsilieja į vizualiai kitokią virtualią ir skaitmeninę erdvę.

Paskutiniu metu radikaliai toldamas nuo realistinės fotografijos į tik abstrakčių skaitmenų kombinacijomis kuriamus virtualius vaizdus S. Saladūnas siekia maksimaliai išnaudoti jo taip vadinamos "fotopikselgrafijos" galimybes, kuomet ir pats vaizdas ir spalva praranda tradicinei fotografijai būdingas savybes ir tampa kažkuo visai priešingu - nerealistiškai kaitriais, neoniškais žvyneliais. Ataušusios lavos kolorito, architektoniškais ir grafiškais tiklsiais piksleniais paveikslais. Būtent tai ir yra svarbiausia šiuose naujuose autoriaus cikluose.

Jie pasirodo kaip autonomiški įspūdingų formatų paveikslai, kurių vieta vaizduojamojo meno galerijose ir naujų technologijų meno parodose. S. Saladūnas labai tiksliai pasirinko savo naujų darbų pagrindą - folgos derinį, kuris jo kompozicijoms suteikia šaltą metalo, sidabro švytėjimą ir kietumą. Atrodo, kad darbai švyti iš vidaus, tarytum tai būtų vidinių spindulių nuskaidrinti pikselinių žvaigždynų spiečiai. Tačiau jie nėra visiškai abstraktūs. Autorius savo kompozicijų pagrindu naudoja jo paties prieš kelis ar keliolika metų darytus moterų aktus, tiksliau, kompiuteriu apdorotus jų fragmentus. Taip sukuriama dar viena įdomi šių kompozicijų įtampa, tarytum jos apeliuoja į realią patirtį, asmenis, patirtą erotinį jaudulį, o iš kitos pusės, tai yra grynojo dirbtinumo ir virtualumo epifanija, kuomet iš tikrovės lieka tik melancholiškas ilgesys ir praradimo jausmas. Tačiau jis mūsų aptariamu atveju nuslopinamas naujų atradimų, perkūrimo ir atrastos tęstinumo galimybės džiugesiu. S. Saladūnas naujas skaitmenines technologijas pasitelkia kaip savo kūrybinės praeities tęstinumą, kaip galimybę dar kartą aktyviai grįžti į atrodo, jau užbaigtus savo kūrybos etapus ir prikelti juos naujam gyvenimui.

Dažnoje S. Saladūno fotografijoje dėmesys yra dėmesingai sukoncertuotas į meniškas pasaulio realumo, jo pavidalų įvairovės ir medžiagiškumo studijas. Kita vertus, fotografija yra pati dėkingiausiai priemonė tokiam pasaulio stebėjimui, juk paprasta ir akimi neregima, bet fotoaparatu užfiksuota mūsų aplinkos detalė tampa sudėtine ir pilnaverte regimo pasaulio dalimi.

Būtent šis fotomenininko bruožas jį išskyrė kaip savotišką detalės perfekcionistą, kas akivaizdu jo žinomose plastiškų rankų kompozicijose. Tuo pačiu metu autorius nuosekliai plėtojo ir erotinę tematiką. Tačiau S. Saladūno fotografijose erosas yra keliasluoksnis, jis užmaskuotas, savotiškai dekoruotas ir lipdomas ir susiburiančių fragmentų žaismės. (Pvz., kompozicijos "Prisilietimas", 2002). 2004 m. serijoje "Aktai" taip pat vyrauja fragmentuotas moters akto interpretavimas, kuomet pirmame plane išnyra ne fotografuojamos asmenybės savitumas, bet detalizuotas faktūrų ir paviršių ritmas, spalvos, medžiagiškumo ir abstrahuoto vaizdo slinktys. Tai galėtų būti savotiškas įvadas į dabartinį šio fotomenininko ieškojimų etapą, kuomet vaizdo analizė persikelia į dar gilesnius sluoksnius ir skaitmeninių technologijų dėka atveria jau visai kitokį tradicinio akto interpretavimo lygmenį, kuriame tarytum tie patys eroso, fragmentacijos, spalvos ir faktūros deriniai įgyja visiškai kitokius pavidalus ir įsilieja į vizualiai kitokią virtualią ir skaitmeninę erdvę.

Paskutiniu metu radikaliai toldamas nuo realistinės fotografijos į tik abstrakčių skaitmenų kombinacijomis kuriamus virtualius vaizdus S. Saladūnas siekia maksimaliai išnaudoti jo taip vadinamos "fotopikselgrafijos" galimybes, kuomet ir pats vaizdas ir spalva praranda tradicinei fotografijai būdingas savybes ir tampa kažkuo visai priešingu - nerealistiškai kaitriais, neoniškais žvyneliais. Ataušusios lavos kolorito, architektoniškais ir grafiškais tiklsiais piksleniais paveikslais. Būtent tai ir yra svarbiausia šiuose naujuose autoriaus cikluose.

Jie pasirodo kaip autonomiški įspūdingų formatų paveikslai, kurių vieta vaizduojamojo meno galerijose ir naujų technologijų meno parodose. S. Saladūnas labai tiksliai pasirinko savo naujų darbų pagrindą - folgos derinį, kuris jo kompozicijoms suteikia šaltą metalo, sidabro švytėjimą ir kietumą. Atrodo, kad darbai švyti iš vidaus, tarytum tai būtų vidinių spindulių nuskaidrinti pikselinių žvaigždynų spiečiai. Tačiau jie nėra visiškai abstraktūs. Autorius savo kompozicijų pagrindu naudoja jo paties prieš kelis ar keliolika metų darytus moterų aktus, tiksliau, kompiuteriu apdorotus jų fragmentus. Taip sukuriama dar viena įdomi šių kompozicijų įtampa, tarytum jos apeliuoja į realią patirtį, asmenis, patirtą erotinį jaudulį, o iš kitos pusės, tai yra grynojo dirbtinumo ir virtualumo epifanija, kuomet iš tikrovės lieka tik melancholiškas ilgesys ir praradimo jausmas. Tačiau jis mūsų aptariamu atveju nuslopinamas naujų atradimų, perkūrimo ir atrastos tęstinumo galimybės džiugesiu. S. Saladūnas naujas skaitmenines technologijas pasitelkia kaip savo kūrybinės praeities tęstinumą, kaip galimybę dar kartą aktyviai grįžti į atrodo, jau užbaigtus savo kūrybos etapus ir prikelti juos naujam gyvenimui.

Pasirinkdamas Europos mito temą, kiekvienai Europos šaliai taikydamas konkrečią moters aktų fragmento kompoziciją, jos spalvos ir nuotaiką, autorius gražina žiūrovą į mitologinį ženklo lygmenį ir taip sukuria dar vieną kontempliatyvaus, mitologiškai ir geografiškai prisodrinto jo skaitmeninių fotopaveikslų suvokimo galimybę.

Virginijus Kinčinaitis

 
SAULIUS SALADŪNAS
Gimė 1950 10 11 Kruopinėje, Pasvalio raj. Nuo 1989 Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys.

Svarbiausi darbai:

„Provincija“; „ Kūnas“; „Porno dešinioji“.

Personalinės parodos:

Fotografijos galerija, Panevėžys, 1994; „Porno dešinioji“, Fotografijos galerija, Klaipėda, 2002; Fotografijos galerija, Panevėžys, 2003.

Grupinės parodos:
Fotografijos muziejus, Helsinkis, Suomija, 1987; „Jaunųjų fotografų paroda“, Žurnalistų sąjungos parodų salė, Gomelis, Baltarusija, 1987; A. Puškino rusų kalbos institutas, Maskva, Rusija, 1987; Ekologinės fotografijos paroda, galerija Kek in de Kök, Talinas, Estija, 1988; Panevėžio skyriaus fotografijų paroda, Rygos fotoklubo galerija, Ryga, Latvija, 1988; „Lietuviški kryžiai“, Fotografijos galerija, Oslas, Norvegija, 1990; Fotografijos muziejus, Helsinkis, Suomija, 1991; „APS“, Dailės galerija, Panevėžys, 1994; Dailės galerija, Panevėžys, 1998.

Fotografijos kolekcijose:

Lietuvos fotomenininkų sąjunga, Vilnius; Fotografijos muziejus, Šiauliai; Lietuvos dailės muziejus, Vilnius.

Leidiniai:
Panevėžio albumas [su L. Jonušiene]. – Panevėžys, 2003.

Bibliografija:
Lietuvos fotografija: vakar ir šiandien (Vilnius, 1999, 2000, 2001, 2003); Atsisveikinant su XX amžiumi (Vilnius, 2000); Fotografijų albumas. Dovana (Panevėžys, 2002).
__ Fotogalerija
__ Atsiliepimai
__ Organizatoriai
Šiaulių dailės galerija
__ Rėmėjai